Kaip atsispirti saldumynams?

Turbūt ne kartą teko pasigalinėti su potraukiu saldumynams. Pasmalyžavus žvilgterėdavote į savo apvalumus veidrodyje ir darydavosi pikta, kad ir vėl nepajėgėte atsispirti puriam pyragaičiui. Kai kurie žmonės mano jau įveikę save, kai keletą dienų į burną neįsideda nė saldainio, tačiau po kurio laiko ima ir pratrūksta. Išsirikiuoja prieš save ir torto gabalėlį, ir šokoladą, ir mėgstamiausių saldainių sukemša tiek, kad po to patiems baisu pasidaro, ar viso to reikėjo. Juk bandėte maitintis sveikai, lieknėti, bet pagunda jus nugalėjo. Kaip atsispirti saldumynų potraukiui? Kai tik bandote save nugalėti, galvoje be perstojo sukasi mintis “Noriu kažko saldaus…“

Kas lemia potraukį saldumynams?

Bandančiam sulieknėti žmogui, kuris pasislėpęs kemša pyragaičius, artimieji priekaištauja, kad šis neturi valios.Tačiau yra ne visai taip. Australijos ir JAV mokslininkai aiškinosi, nuo ko priklauso saldumynų skonio suvokimas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tam, kaip priimame saldumą įtakos turi genetika. Tai, kad vienas ir tas pats tortas ar pasaldinta arbata vienam žmogui gali pasirodyti per saldūs, o kitam – nelabai, lemia būtent genai. Be to, paaiškėjo, kad natūralių saldžių medžiagų – gliukozės ir fruktozės ir jų dirbtinių pakaitalų suvokimas taip pat priklauso nuo genetikos.

Tyrimo rezultatai paaiškino ir tai, kodėl su amžiumi žmones labiau traukia saldus maistas ir gėrimai. Pasirodo, kad kasmet saldumo pojūtis sumažėja 2–5 proc., todėl norisi užpildyti šį atsirandantį trūkumą ir suvalgoma daugiau saldumynų.

Gydytojai teigia, kad saldumynų bado atsiradimą lemia ir kiti veiksniai. Saldumynų užsimanome tada, kai mus veikia stresas, kai supykstame, kai išeiname iš  psichologinės pusiausvyros. Pakanka suvalgyti šokolado plytelę ir būsena pagerėja. Tad kitą kartą, patirdamas psichologinę įtampą, žmogus vėl ieškos saldumynų, kurie sugrąžintų jį į „komforto zoną“. Praėjus kelioms valandoms po saldumynų valgymo kraujyje padidėja endorfino, taip vadinamo laimės hormono, kiekis. Deja, nuotaikoms susitvarkius žmogus pastebi, kad priaugo svorio. O jo taip greitai atsikratyti nepavyksta, nes tokiu būdu sukauptos kalorijos yra ilgalaikės.

Neturėkite saldumynų po ranka

Dietologai sako, kad saldumynai neturėtų puikuotis prieš akis. Akys mato, skrandis nori, ranka pati tiesiasi. Pavyzdžiui, dirbdami kompiuteriu, jei kyla noras užkandžiauti, šalia pasidėkite ne saldainių, o pasistatykite vandens stiklinę. Kai užsimanysite kažką užkąsti, išgerkite pora gurkšnių vandens ir saldumynų noras bus „nuplautas“.

Nemalšinkite alkio saldumynais

Kuo labiau išalkstame ir kraujyje nukrenta gliukozės kiekis, tuo daugiau ir saldesnių produktų mums norisi. Dietologai pataria išalkusiems ieškoti ne šokoladinio batonėlio, o suvalgyti normalaus maisto. Tačiau nederėtų laukti kol išbadėsite, o susitvarkyti savo dienotvarkę taip, kad rastumėte laiko pavalgyti bent jau pietus.

Pasak specialistų, padidintą potraukį saldumynams gali lemti ir tam tikrų maisto medžiagų trūkumas. Pavyzdžiui, kai žmonės valgo mažai baltyminių produktų, dažnai padidėja potraukis suvalgyti ką nors saldaus. Tad svarbu, kad mityba būtų visavertė. Beje, potraukį saldumynams mažina chromas ir omega 3 riebiosios rūgštys.

Mitybos racione turėtų pakakti ir B grupės vitaminų, vitamino C ir magnio. Kai trūksta šių vitaminų žmogus tampa neatsparus stresams. O stresas didina potraukį saldumynams.

Jokiu būdu saldumynų nevalgykite žiūrėdami televizorių,dirbdami kompiuteriu ar skaitydami knygą, nes dėmesio nukreipimas atbukina mūsų saldumo pojūtį ir pasitenkinimą, tad suvalgome neadekvačiai daugiau saldumynų.

Keiskite saldumynus į uogas ir vaisius

Uogose ir vaisiuose yra pakankamai cukraus, kad patenkinti saldumo poreikį. Todėl vietoj gabalėlio torto ar saldainių geriau suvalgykite obuolį, kriaušę ar apelsiną.

Kaloringus saldumynus gali pakeisti ir džiovinti vaisiai. Razinos, džiovinti abrikosai, obuoliai, slyvos, kriaušės – seniai žinomi kaip puikus desertas ir vienas labiausiai dietologų rekomenduojamų naudingų užkandžių.

Džiovinti vaisiai turi daug vitaminų, mineralų, pektinų, antioksidantų, fruktozės, bioflavonoidų ir kitų naudingų medžiagų. Jie normalizuoja medžiagų apykaitą ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą, padeda šalinti iš organizmo toksinus, gerina odos būklę.

Saldumynų potraukiui numalšinti nepakenks ir šaukštelis medaus. Pagal kaloringumą medus prilyginamas cukrui, tačiau yra kur kas už jį pranašesnis pagal naudą. Jis turtingas vitaminų B, PP, C, eterinių aliejų, organinių rūgščių, natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės, bioflavonoidų – antioksidantų, fermentų ir mineralų. Tai puikus cukraus pakaitalas. Cukrus – tai vien angliavandenių kalorijos ir nieko naudingo: jokių vitaminų, mineralų, baltymų – vien tik gliukozė.

Nepakenks ir gabalėlis juodojo, ne mažiau nei 50 proc. kakavos turinčio, šokolado. Juodajame šokolade esantys augaliniai kakavos baltymai naudingi tuo, kad neturi cholesterino, lėtai pasisavinami ir todėl ilgiau sotina. Šokolade esantis taninas reguliuoja virškinimo sistemos darbą, skatina detoksikaciją.

Galite pabandyti ir tokius neriebius saldumynus kaip karštą kakavą be cukraus, šaldytas raudonąsias vynuoges, karamelinius ledinukus, becukrę kramtomąją gumą, dietinius batonėlius su grūdais.

Svarbiausia – saikas

Dauguma žmonių nutarę lieknėti vis dėlto nelinkę visiškai atsisakyti saldumynų.ir renkasi tokį lieknėjimo būdą, kai saldumynai nėra uždrausti, bet jų kiekis griežtai ribojamas. Netgi tų, kurie laikomi „ nekaltais“ saldumynais.

Dietologai rekomenduoja per dieną suvalgyti ne daugiau nei:

  • du obuolius, arba obuolį ir kriaušę;
  • džiovintų vaisių suvalgyti ne daugiau nei 30 g per dieną;
  • chalvos – 20-30 g per dieną;
  • ledų – 60-100 g per dieną;
  • medaus – diabetikams – po 1-2 šaukštelius kas antrą dieną, besirūpinantiems savo svoriu – ne daugiau kaip 1 šaukštelį per dieną;
  • 1-2 ledinukus arba 1-2 zefyrus, arba 1-2 uogienės šaukštelius ne kasdien, o tik keletą kartų per savaitę.