Geros ir piktos saulės dovanos

Kai vasaros tokios trumpos, saulę pasitinkame lyg dovaną. Neriame į jos spindulius mėgaudamiesi šiluma. Rodos, galėtume pajūryje ar paežerėje būti nuo ryto iki vakaro, neskaičiuodami laiko ir negalvodami, apie tai, ar neprisidarysime žalos sveikatai. Ko daugiau – naudos ar žalos – suteikia saulė?

Saulės nauda žmonių sveikatai buvo žinoma jau senų senovėje. Ir šiandien saulės voniomis mėgaujamės ne tik poilsiaudami paplūdimyje, bet ir bandydami įveikti mus kamuojančias ligas. Dar Hipokratas teisingai saulę pavadino vaistu visiems.

Saulės nauda organizmui

Visi žinome, kad saulė vasarą „išsijuosusi dirba“, idant mūsų organizme visiems metams prisigamintų vitamino D, kuris labai reikalingas dantims ir kaulams, nes padeda įsisavinti kalcį. Be šios funkcijos, saulė atlieka ir daugybę kitų naudingų funkcijų.

Saulės spinduliai prisideda prie kraujagyslių praplėtimo, organizmas gauna daugiau deguonies, normalizuojasi širdies raumens darbas, susitvarko kraujospūdis. Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos neseniai nustatė, kad veikiant saulės spinduliams endokrininė liauka, esanti smegenų pamatinėje dalyje, hipofizė, kuri yra atsakinga už hormonų pusiausvyros reguliavimą, aktyvina hormoną melatoniną, kuris apsaugo kraujagysles nuo trapumo ir nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Štai kodėl, kaip pastebėjo medikai, vasarą gerokai sumažėja mirčių nuo širdies infarkto.

Saulės energija taip pat suaktyvina smegenų veiklą, stimuliuoja ir imuninę sistemą. Dėl saulės poveikio tampa elastingesni raumenys, suaktyvinama organizmo medžiagų apykaita, pagerėja virškinimas, lengviau pasisavinami baltymai. Ir, kuo labai turėtų apsidžiaugti visi norintys atsikratyti antsvorio, greičiau ištirpdomi riebalai.

Saulė naudinga tiems, kurie kažkada buvo patyrę kaulų lūžių, žmonėms, kuriems sunkiai gyja žaizdos ir opos, kuriuos vargina  psoriazė, seborėja ir kitos odos ligos. Saulė padeda gydant rachitą, lėtinį bronchitą ir plaučių ligas, lėtines virškinamojo trakto ligas.

Kai kuriais atvejais po saulės vonių sumažėja arba išvis išnyksta smulkieji kraujagyslių raizginiai – melsvai violetiniai voratinkliai ant kojų.

Galbūt ne visi žino, kad ryto saulės spinduliai yra naudingi siekiant pagerinti regėjimą. Rūpinasi saulutė ir mūsų nagais, vasarą jie sutvirtėja ir auga dvigubai greičiau. Todėl atostogaudami prie jūros, nelakuokite nagų, tegul jie pailsi ir atsigauna.

Mokslininkai tvirtina, kad saulės spinduliuose organizmas pagamina ir žmonių taip geidžiamą laimės hormoną  endorfiną. Gal dėl to paplūdimiuose kartais greitai įsiplieskia „atostogų meilės romanai“.

Vitamino D Lietuvos žmonėms katastrofiškai trūksta

Profilaktiškai saulės spinduliai naudingi ir sveikiems žmonėms, o ypač gyvenantiems šiaurės kraštuose, nes jų oda negamina pakankamai organizmui reikalingo vitamino D. Lietuva patenka į didelio vitamino D trūkumo šalių rizikos sąrašą.

Vasarą reikia pabūti saulėje ir kaupti vitamino D atsargas žiemai, nes šio vitamino labai trūksta, sako medikai. Tai aktualiausia šiaurinio pusrutulio gyventojams, gyvenantiems didesnėje nei 43 laipsnių platumoje. Tyrimai rodo, kad šioje platumoje nuo spalio iki balandžio oda visiškai negamina vitamino D. Pasak gydytojų, Lietuvoje, kaip ir daugelyje šiaurinių pasaulio šalių, sparčiai daugėja vaikų ir suaugusių, kuriems medikai diagnozuoja vitamino D deficitą.

„Žmogaus organizmas gamina dviejų rūšių vitaminą D – vitaminą D3 ir vitaminą D2.  Vitaminą D3 organizmas gamina veikiant  saulei, o vitaminą D2 gauname su maistu. Kai Lietuvoje prieš kelerius metus atlikome vitamino D tyrimą, įsitikinome, kad padėtis yra katastrofiška – beveik 9 iš 10 tirtų asmenų trūksta vitamino D. Iš esmės situacija nesikeičia. Tai didelė problema. Šio saulėje besigaminančio vitamino stygius gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis. Vitamino D ypač trūksta vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigia „Sosdiagnostika“ laboratorijos gydytoja Eglė Marciuškienė.

Vitamino D trūksta, jei nevartojama pieno produktų, riebių žuvų. Jo gali trūkti ir vartojant kai kuriuos vaistus.

Vitaminas D odoje nesigamina, jei išsitepame kremu nuo saulės, kurio apsauga SPF 15 ir daugiau. Toks kremas net 99 proc. blokuoja vitamino D gamybą. Tam kad pasigamintų pakankamai vitamino D, reikia atidengti bent vieną ketvirtadalį odos paviršiaus ne mažiau kaip 15 minučių 2-3 kartus per savaitę. Todėl atėję į paplūdimį, neskubėkite bent 15 minučių išsitepti kremu, apsaugančiu nuo saulės.

nugara

Kokios ligos susijusios su vitamino D trūkumu?

Dar XIX a. su saulės trūkumu buvo siejamas rachitas. Vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad trūkstant saulėje gaminamo vitamino D išsivysto osteoporozė, pagyvenę žmonės griūva, sumažėja kaulų ir raumenų masė, kojas ir raumenis pradeda skaudėti. Jei trūksta vitamino D, gydytojų teigimu, padidėja diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir kitų ligų rizika. JAV mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gali iki 50 proc. sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, o žarnyno vėžys išsivysto gerokai rečiau. Vėžiu sergantys pacientai, kurių organizme yra didelis vitamino D kiekis, turi daugiau šansų pasveikti. Jo stygius sukelia agresiją ir imuniteto nusilpimą. Neatsitiktinai lietuviai pirmauja savižudybių skaičiumi.

Su vitamino D trūkumu susijusios ir šios ligos: reumatoidinis artritas, lėtinio nuovargio sindromas, autoimuninės ligos, širdies ligos, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, diabetas, psoriazė, podagra, Parkinsono ir Alzheimerio ligos.

Organizmas negali pasigaminti vitamino D, sutrikus metabolizmui. Taip atsitinka, kai yra inkstų, kepenų funkcijos nepakankamumas ar maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų absorbcijos iš virškinamojo trakto į kraujotaką sutrikimas, su žarnyno problemomis susijusi Krono liga, autoimuninė celiakinė liga, kuria sergant organizmas netoleruoja gliuteno baltymų, ar cistinė fibrozė, genetinė liga, kuriai būdinga sutrikusi liaukų funkcija.

Ar įmanoma perdozuoti?

Su saule ir su maistu gaunamo vitamino D perdozuoti yra neįmanoma, nes organizmas pasigamina ir iš maisto pasiima tiek vitamino D, kiek jam reikia. Aišku, vartojant vitamino D papildus didelėmis dozėmis, tokia tikimybė yra pakankamai didelė, ypač sergant tam tikromis ligomis.

Kam saulė gali pridaryti žalos?

Jeigu galime būti ramūs, kad vitamino D neperdozuosime, nes organizmas protingai pasigamina jo tiek, kiek reikia, su saule yra kitaip. Per didelis kiekis saulės spindulių gali pridaryti didelės žalos.

Jei sergate ligomis, kurių metu didėja kalcio kiekis kraujyje, vitamino D kiekio didinimas nerekomenduotinas. Saulės vonių reikėtų vengti, jei žmogus serga Laimo liga, inkstų ligomis, limfoma ar arkoidoze. Helioterapija draudžiama, jei yra ūmūs uždegiminiai procesai, navikai, pažangesnės formos plaučių ir kaulų tuberkuliozė, ryški aterosklerozė, širdies ligos, kraujo susirgimai, II ir III stadijos hipertenzija, migrena, ūminiai endokrininiai susirgimai, sisteminė raudonoji vilkligė, maliarija, kraujagyslių sklerozė, padidėjęs nervinis dirglumas.

Melanomos ir kataraktos pavojus

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 132 tūkst. melanomos atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje sergamumas odos piktybiniais navikais didėja. Moterims piktybiniai odos navikai atsiranda du kartus dažniau nei vyrams. Rizikos grupėje atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintieji daug apgamų žmonės.

Kaip tinkamai mėgautis saulės voniomis?

Šios tiesos daugeliui seniai žinomos. Deja, paisome jų ne visada. . .

Nebūkite atviroje saulėje, kai ji pavojingiausia, t. y. nuo 11 iki 15 valandos.

Jeigu deginatės, tai darykite pamažu ilgindami buvimo saulėje laiką.

Naudokite apsauginius nuo saulės kremus, losjonus. Tepkite juos ant švarios sausos odos 15–30 minučių prieš išeidami į saulę, pakartotinai tepkitės kas dvi valandas. Žmonės, kurių oda šviesi ir linkusi greitai nudegti, turėtų rinktis stipresnę apsaugą nuo saulės turinčius kremus. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikėtų panaudoti 35 g kremo, toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams. Būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu.

Dėvėkite šviesius medvilninius drabužius. Drėgni drabužiai, ypač medvilniniai, nuo saulės saugo perpus silpniau.

Kuo skiriasi UVA, UVB ir UVC spinduliai?

UVA (bangų ilgis 315–400 nm) pakeičia odos pigmento melanino struktūrą,  sukelia staigų odos patamsėjimą, gilina raukšles ir sukelia pirmalaikį odos senėjimą.

  • UVB (bangų ilgis 280–315 nm). Mažo UVB spindulių kiekio poveikis naudingas odai, nes sintetinamas vitaminas D3 , kuris reikalingas fosforui ir kalciui įsisavinti bei kaulams ir dantims formuotis.
  • UVC (bangų ilgis 100–280 nm). Jie yra pavojingiausi, bet beveik nepasiekia Žemės paviršiaus, nes 99 proc. sugeria atmosferos ozono sluoksnis, juosiantis Žemės rutulį.

Iš bendro UV spindulių kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA spinduliai (nes ozonas juos absorbuoja silpniau) ir tik 6 proc. UVB.