Kas turi daugiau plaukų – brunetės ar blondinės?

Įdomu tai, kad mūsų plaukų spalva priklauso nuo biocheminės sudėties, t.y. tamsūs plaukai savo sudėtyje turi daugiau angliavandenių ir mažiau deguonies, o šviesūs plaukai – atvirkščiai – daugiau deguonies ir mažiau angliavandenių.

Vidutinio tamsumo plaukai turi 50,65 proc. angliavandenių, 6,36 proc. vandenilio, 17,14 proc. azoto, 5,0 proc. sieros ir 20,85 proc. deguonies. Plauko molekulės susijungia zigzagu į molekulių grandines. Šios molekulių grandys yra labai arti viena kitos ir sukuria smulkiausio pluošto micelas. Iš jų susidaro pluoštinės pailgos formos ląstelės. Plauko šaknyje taip pat yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną. Jis yra sudarytas iš dviejų formų – tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, nuo jų santykio priklauso kiekvieno žmogaus individuali plaukų spalva..

Mokslininkai sako, kad plaukų kiekį ant galvos ir jų savybes lemia genetika, o ne plaukų spalva. Taigi vešlūs gali būti tiek šviesūs, tiek tamsūs plaukai. Visgi atlikti tyrimai rodo, kad šviesiaplaukiai turi vidutiniškai 150 000 plaukų, o tamsiaplaukiai – tik apie 90 000. Šviesūs plaukai dėl to, kad juose mažiau melanino pigmento, skirtingai nei tamsūs, dažniausiai yra kone perpus plonesni ir silpnesni. Todėl šviesesniems plaukams reikia daugiau priežiūros ir priemonių, suteikiančių apimties.

Beje, mokslininkų teigimu, ateityje žmonių, turinčių natūralius šviesius plaukus gali nelikti, nes po truputį nyksta natūraliai šviesią plaukų spalvą lemiantis genas. Tamsesnė plaukų spalva yra dominuojanti.

Tačiau genetikai ramina, kad apskritai šviesių plaukų genas neturėtų išnykti. Jei ir smarkiai sunyktų, jis galėtų atgimti tam tikrose vietovėse, kaip dabar kartais atsitinka su senomis ir retomis ligomis. Dabar daug šviesiaplaukių vis dar gimsta Kanados Šiaurėje ir Centrinėje Australijoje.