Kodėl žydi ir sluoksniuojasi nagai?

Nors nagai nėra didelė mūsų kūno dalis, jų nepastebėti neįmanoma. Netvarkingi nagai gali užgožti net gražiausią suknelę ir prabangius batelius. Tačiau kartais jie pranašauja ne apie prastą mūsų skonį ar apsileidimą, o apie rimtas ligas.

Iš ko sudaryti mūsų nagai?

Pats nagas sudarytas iš raginės medžiagos – beveik permatomo baltymo keratino. Nagai atrodo rausvi, nes per juos matome po nagu esančius kapiliarus. Nagas prasideda nuo šaknies, ji yra kelis milimetrus įsiskverbusi į pirštą. Nago šaknis pereina į baltą sritį – pusmėnulį. Nago šaknies ląstelės gamina ir išskiria keratino, dalis jo pasklinda po nagu, todėl nagas storėja, dalis – stumia nagą į priekį, todėl jis ilgėja. Taip nagas auga, nors iš tiesų yra sudarytas iš negyvos medžiagos. Per dieną nagas vidutiniškai užauga 0,1 mm. Rankų pirštų nagai paauga vidutiniškai 0,5–1,2 mm per savaitę. Kojų nagai auga lėčiau. Nagai greičiau auga vasarą ir intensyviau –  jauniems žmonėms.

Kokia nago funkcija?

Nago funkcija yra apsaugoti rankų bei kojų pirštų galiukus ir padidinti pirštų galų jutimo nervų jautrumą. Liečiant daiktą pirštu, nagas atlieka tam tikros atramos funkciją – padidina jutimo nervų slėgimą ir priverčia smegenims siųsti daugiau nervinių impulsų.

Kodėl nagai žydi?

Kartais sakoma, kad nagai žydi – taip vadinamos ant nago plokštelės matomos baltos dėmelės. Nors dauguma žmonių įsitikinę, jog baltos dėmelės ant nagų atsiranda dėl kalcio ar cinko trūkumo, iš tikrųjų viskas yra ne taip. Nagai pradeda žydėti dėl to, kad pažeidėme nagą ir plokštelėje susidarė oro tarpelių. Galbūt traumos ir neprisimenate, bet būtent atsiradusios baltos dėmelės rodo, kad nagą kaip nors galėjote sužaloti maždaug prieš keletą savaičių iki jam pražystant.

„Nuomonė, kad dėmelės atsiranda dėl to, kad organizme trūksta vitaminų bei mineralų, nėra visiškai teisinga. Tos baltos dėmelės yra dėl įvairių mikro traumų nagų plokštelėje atsiradę oro tarpeliai.“, – aiškina Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Majerienė.

Dar nagai baltomis dėmelėmis gali pasipuošti dėl nestiprios infekcijos ar alerginės reakcijos. Gali būti, jog nagų „žydėjimą“ sukėlė kokių nors vaistų šalutinis poveikis. Visais atvejais gydytojai ramina, kad nagų žydėjimas sveikatai rimto pavojaus nesukelia.

„Nuomonė, kad dėmelės atsiranda dėl to, kad organizme trūksta vitaminų bei mineralų, nėra visiškai teisinga. Tos baltos dėmelės yra dėl įvairių mikro traumų nagų plokštelėje atsiradę oro tarpeliai. Mes net patys nepastebime kartais, kaip dirbdami įvairius darbus nagus pažeidžiame. Dėl to nagų plokštelė kartais atšoka nuo guolio. Tačiau tai nėra pavojinga. Baltos dėmelės išnyksta savaime ir nagas sėkmingai auga toliau. Kartais būna, kad nagas pažeidžiamas labiau, įvyksta taip vadinama onikolizė, kai visas nagas atsiskiria nuo guolio. Tada dėmės būna ryškesnės, nagas būna ne tik baltas, bet ir geltonas. Žmonės, aišku, bijo grybelio, tačiau, tai viso labo tik atšokęs nagas. Vien dėl vitaminų trūkumo nei vaikams, nei suaugusiems žmonėms nagai nežydi ir ligų  ieškoti nereikia“, – aiškina Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Majerienė.

Kodėl sluoksniuojasi ir lūžinėja nagai?

Kartais, ypač pavasarį, nagas pradeda skilinėti horizontaliai, t. y. sluoksniuojasi plonomis plokštelėmis. Tokia problema dažniausiai kyla namų šeimininkėms ir tiems, kurių pirštai dažnai kontaktuoja su vandeniu ir įvairiais chemikalais. Jei nagai linkę lūžti ir skilinėja nuo nago krašto, kalti gali būti ne tik chemikalai, bet ir paveldėjimas.

Lūžinėjantys nagai gali rodyti ir tai, kad trūksta vitaminų, mineralų – ypač kalcio. Taip pat tai gali būti netaisyklingai atliekamo manikiūro padariniai.

„Nagai sluoksniuojasi dėl to, kad mes rankų neprižiūrime taip, kaip reikėtų. Muilas, įvairūs plovikliai, valymo priemonės, įvairios cheminės medžiagos daro neigiamą poveikį nagams. Tačiau besisluoksniuojantys nagai gali įspėti ir apie sveikatos problemas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogaus endokrininė sistema sutrikusi, jis serga skydliaukės ligomis. Nagai gali sluoksniuotis ir intensyviai dietų besilaikantiems žmonėms, dėl ko sutrinka medžiagų apykaita, esant nevisavertei mitybai organizme ima trūkti įvairių vitaminų ir mineralų.

Nagai gali pradėti sluoksniuotis ir neleidžiant jiems atsigauti nuo dažnai daromo manikiūro, kai nuolat naudojamas lakas ir valikliai su acetonu. Veikiant šioms medžiagoms nagų plokštelė silpnėja“, – sako Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Majerienė.

Kada nagai pranašauja ligą?

Pažiūrėjus į nagų  fizinius pakitimus galima daug pasakyti, teigia gydytoja Audronė Majerienė. Pavyzdžiui, nagų spalvai įtakos gali turėti rūkymas, ryškus lakas, širdies ligos, apsinuodijimas vaistais ar grybelinė infekcija.

„Nagų pakitimais, kaip taisyklė, pasireiškia žvynelinė liga. Sergant šia liga gali būti ir atšokęs nagas, ant nago plokštelės matytis gelsvos ir baltos dėmės. Kai kurių šia liga sergančių žmonių nago paviršius būna gruoblėtas, kaip siuvėjo antpirštis. Tai tikrai ne grybelis, o žvynelinės ligos požymis”, sako gydytoja.

Pasak jos, ligos reikėtų ieškoti ir tada, jei nagai išgaubti, kaip laikrodžio stikliukas. Tai požymis, kad žmogus gali sirgti plaučių, bronchų nepakankamumo ligomis. Tačiau vien pagal nagą ligos nediagnozuojamos. Paprastai žiūrima į simptomų visumą, tačiau žvynelinę ligą galima nustatyti vien apžiūrėjus nagus.

Žmonės dažnai kreipiasi į gydytojus patys įtardami nagų grybelį, tačiau apie 30 proc. atvejų grybelis nepasitvirtina, nustatomos kitokios bėdos, pavyzdžiui, nagų distrofija.

“Jeigu žmogus skundžiasi, kad jam slenka plaukai, pažiūrėjus į nagus matome, kad ir jie yra lūžinėjantys, ploni. Tiek plaukų, tiek nagų būklė susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimais, mineralų trūkumu, o galbūt tam įtakos turi ir patiriami dažni stresai”, – teigia A.Majerienė

Pasak gydytojos, pageltę nagai gali būti ne tik nuo rūkymo, bet ir lėtinių, onkologinių ligų požymis. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Nereikėtų numoti ranka, jei ant nagų atsirado raudonų ir rudų dėmelių, panašių į pigmentines. Žinoma, taip nagai gali atrodyti dėl sumušimo, bet tuomet turi nuaugti ir dėmės dingsta. Bet, jei nagai be priežasties tamsėja, juoduoja ir toji tamsi pigmentacija neišnyksta, tai gali būti labai pavojingo odos vėžio melanomos simptomas. Tada reikia kreiptis į gydytojus, atlikti biopsiją ir išsiaškinti tikslią priežastį.

Dažniausias – grybelis

Dažniausia nagų liga vis dėlto yra grybelis. Jis sudaro daugiau nei 50 proc. visų nagų ligų. Pirmasis grybelio požymis – gelsvos raginės masės dėmelė. Ji plečiasi, kol apima visą nagą. Nagas ima storėti, praranda blizgesį, pasidaro grublėtas, trapus. Būna ir atvirkščiai – nagas ima plonėti, trupėti. Pažeistas nagas gali gelsti labai lėtai, užsikrėtęs žmogus kitų nemalonių simptomų nejaučia. Dažniausiai grybelis pažeidžia didžiojo ir mažojo pėdų piršto nagus, nes būtent jie labiausiai yra spaudžiami batų. O traumuoti, pažeisti nagai imlesni infekcijoms. Negydomas kojų nagų grybelis persimeta į rankų nagus.

Sergant grybeliu gali atsirasti skersi juostelių formos įdubimai nuo vieno iki kito nago krašto. Tokius įdubimus galima pastebėti ir sergant egzema bei psoriaze.

Po sunkių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto, didelio organizmo streso, aukštos temperatūros, ant nagų atsiranda skersinių linijų arba, taip vadinamų, Beau linijų. Jos išsidėsčiusios ant visų pirštų nagų. Jų paprastai atsiranda laikinai sustojus augti nagams.Tačiau jei skersinė linija yra tik ant vieno piršto nago, tai greičiausiai tik nago traumos padarinys.

Įgaubtas nagas, pasak medikų, gali pranašauti apie geležies trūkumą. Blyški nagų spalva gali būti mažakraujystės požymis.

Mėlyną nagų atspalvį gali lemti širdies ir kraujagyslių ligos, įvairūs neurologiniai negalavimai ir organizmo reakcija į kai kuriuos vaistus.

Nagai keičiasi su amžiumi

Senyvo amžiaus žmonių nagai auga lėčiau. Augimas sutrinka po persirgtų ligų, dėl hormoninio, psichinio poveikio. Mums senstant dėl nago plokštelės išsausėjimo ir drėgmės trūkumo keičiasi ir nagų fizinės savybės. Brandžiame amžiuje vitaminų A, B, C, E, folio rūgšties, kalcio, cinko, seleno organizmas pasisavina mažiau. Todėl nago plokštelė tampa plonesnė, nagai dažniau lūžinėja.

„Su amžiumi ant nagų gali atsirasti išilginės juostelės, jie tampa tarsi dryžuoti. Ir šiuo atveju didelių ligų grėsmės nėra, tai greičiausiai drėgmės trūkumas, nagas išsausėja, todėl reikėtų naudoti specialias drėkinamąsias ir nagus stiprinančias priemones“, – sako gydytoja.

Tačiau išilginės vagelės kartais gali byloti ir apie įsisenėjusias bėdas. Metams bėgant jos tampa vis labiau pastebimos ir atsiranda sergant artritu, psoriaze, nagų grybeliu bei kai kuriomis kitomis odos ligomis arba esant kraujotakos sutrikimams, įpročiui krapštyti nagus.

Tinkamai prižiūrėkite nagus

Pirmiausia pasirūpinkite nagų apsauga, nes buities darbai nagams labai kenkia. Dirbdami lauko darbus ir su chemikalais užsimaukite pirštines. Po darbų rankas ir nagus patepkite maitinančiu kremu.

„Nagus svarbu tinkamai prižiūrėti, laiku kirpti, kirpimui naudoti specialias žirkles. Svarbu nekirpti nagų per trumpai. Rankų nagus reikia kirpti ovaliai, kojų – tiesiai, kad jie neįaugtų. Kai kurių žmonių kojų nago forma būna apvalios formos, kuri linkusi įaugti, tai tokiu atveju, nagą reikėtų prižiūrėti labai atidžiai, kad vėliau nereikėtų kreiptis į chirurgus“, – pataria Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Audronė Majerienė.

Bent kartą per savaitę paruoškite nagus stiprinančią vonelę. Tam labiausiai tinka jūros druskos vonelė. Šiltame tirpale reikėtų pirštus mirkyti bent 15 minučių. Pamirkius nagus galima patepti aliejuku su vitaminais E ir F. Taip pat tiktų ir drėkinantis bei maitinantis kremas. Tepti kremą reikėtų aplink odelę, švelniai įmasažuojant. Svarbu po to nors valandą nenuplauti nagų, kad naudingos medžiagos įsigertų. Jei nagai itin sausi ir sluoksniuojasi, o rankų oda trūkinėja, rekomenduojama patepti rankas storu kremo sluoksniu, užsimauti pirštines ir palaikyti per naktį.

Nagams ypač geras laikas yra vasara. Prasidėjus maudynių sezonui, nagams labai padeda jūros vanduo. Dažnai moterys po atostogų grįžta su sutvirtėjusiais nagais.

Kruopščiai atlikite manikiūrą, kad pažeisti nagai nepradėtų žydėti. Prieš lakuodamos nagus, padenkite nago paviršių lako pagrindu, kuris sukuria apsauginį sluoksnį tarp nago ir aplinkos, nagas bus mažiau pažeidžiamas.
Pastebėta, kad ilgai lakuojant nagus raudona spalva, nago plokštelė pagelsta, todėl laikas nuo laiko raudoną laką pakeiskite kita spalva.

Rinkitės tik kokybišką nagų laką su kalciu, nes nagų sluoksniavimosi pagrindine priežastimi dažniausiai tampa kalcio bei kitų svarbių vitaminų trūkumas. Taip pat, rinkitės valomąsias nagų lako priemones be acetono.