Kokie kvapai išsklaido slogią rudens nuotaiką ir niūrias mintis?

Žmogus per dieną susiduria su daugybe skirtingų kvapų, kurie daro daug didesnę įtaką žmogaus būsenai ir gyvenimui, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pasaulyje kiekvienas daiktas ar gyva būtybė turi savo kvapą. Žmogaus uoslė pajėgi pajusti ir atskirti apie 10 tūkstančių skirtingų kvapų.

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. informacijos iš aplinkos žmogus pasiima akimis. Tačiau nosiai tenka irgi didelis darbas. Didžiąją dalį to, su kuo susiduriame, prafiltruojame ir įvertiname savo uosle.

Beje, kvapus užuodžiame ne tik nosimi. Buvo atliktas eksperimentas, kuomet žmogui užspaudus nosį į patalpą buvo paskleistas žibuoklių kvapas. Žmogaus organizmas jį iškart pajuto ir tarsi „apsigaubė“ šiuo kvapu, smegenys sureagavo, nes žmogus kvėpuoja ne tik nosimi, bet ir oda. Būtent todėl kvapu perduodama informacija pasiekia kiekvieną žmogaus organizmo ląstelę.

Užuodžiami kvapai siunčia signalus mūsų smegenims, nuo jų priklauso ir mūsų savijauta, ir elgesys. Įvairūs tyrimai parodė, kad kvapai žmonėms sukelia labai individualias asociacijas ir skirtingai veikia jų psichiką. Su kvapais ateina prisiminimai, jie sukuria tam tikrą nuotaiką, atpalaiduoja arba žadina aktyvumą.

„Nors kvapas yra nematomas, jis labai reikšmingas žmogui tiriant erdvę. Gal kai kas iš pirmo žvilgsnio kvapų galią bandytų paneigti,tačiau turime pripažinti, kad kvapai yra ne tik neatskiriami nuo aplinkos, bet neretai yra ir esminiai bei vieninteliai kriterijai ją apibūdinant. Kas geriau nei kvapas apibūdintų mokyklos valgyklą, tualetą, sporto salę, traukinių stotį, rytinį, sausakimšą žmonių, autobusą?

Tarp kvapo ir emocijų bei prisiminimų yra gana stiprus ryšys. Kvapas yra savotiškas tarpininkas, kuris gali išjudinti gilias ir kartais nevaldomas emocijas. Kvapas yra galingas atminties variklis, kuris giliai prasismelkia į mūsų prisiminimų podėlius, iššaukia seniai ten padėtas emocijas ir su didžiule jėga sugrąžina kažkada patirtą džiaugsmą ar skausmą, iš naujo sujaukdamas mūsų jausmus“, – teigia „Kvapų namų„ atstovė Laimė Kiškūnė.

Mokslininkai nustatė, kad kūdikiai kvapus pradeda skirti dar motinos įsčiose. Įvertinus šį svarbų faktą, medicinos praktikoje neįšnešiotų kūdikių emocinėje terapijoje, siekiant sukurti palankią psichologinę aplinką, į mažylių inkubatorius buvo dedamas koks nors motinos rūbas. Taip buvo sudaroma sugumo iliuzija, kad mama yra šalia.

Kaip kvapai veikia mūsų nervų sistemą?

Aplinkoje užuodžiami kvapai veikia ir mūsų smegenų veiklą, ir fiziologines funkcijas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad, baziliko ir mėtos kvapas analitinį mąstymą, suaktyvina taip pat, kaip ir matematinių uždavinių sprendimas.

Specialistų teigimu, yra kvapų, kurie padeda sutelkti dėmesį ir koncentraciją, įsisavinti informaciją, kvapų, kurie žadina apetitą, pavyzdžiui kriaušės kvapas, kvapų, kurie didina darbingumą ir skatina kūrybiškumą, pavyzdžiui, japoniškos vyšnios kvapas.

Gamtoje būtų sudėtinga patiems surasti visus reikalingus kvapus. Tam yra specialistai, kurie kuria įvairius eterinius aliejus. Pasak jų, naudojant kvapus nereikia jų perdozuoti, geriau kvapas švelnesnis, vos juntamas, nei pernelyg stiprus, kai kada net galintis pakenkti.

„Kalbant apie konkrečius kvapus reikia pažymėti, kad emocinis kvapų poveikis yra sudėtingas, individualus ir unikalus, todėl universalių receptų čia nėra. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka visiems.“

„Kūrybines galias aktyvinančiais kvapais tradiciškai laikomi gana ryškią animalistinę gaidą turintys – jazminaičių absoliutai, kvapiųjų kanangų (ilangilangų) eterinis aliejus – šių aromatų nereikėtų padauginti, nes jų stiprus kvapas vargins tiek jus, tiek aplinkinius, o efektas gali būti priešingas – per didelis kiekis ims slopinti, gali įsiskaudėti galvą.“

„Nerimą ir blogą nuotaiką šalina šilti balzaminiai-ambriniai kvapai – vanilių, benzoino, Peru balzamo. Pastarojo eterinio aliejaus nenaudokite ant odos, nes jis gali sukelti stiprų odos sudirginimą, tačiau jo nuostabų kvapą galite paskleisti aplinkoje patepdami daiktus, drabužius ar popierius ant darbo stalo.

Slogią nuotaiką, niūrias mintis išsklaidantys, maloniai atpalaiduojantys yra daug citralio turintys, citrinakvapiai, eteriniai aliejai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tamsiuoju, šaltuoju metų laiku itin naudingi japoniniai laureniai, kvapiosios citrinmirtės, imbierinės citrinžolės (palmarozos), citrinakvapiai eukaliptai ir sėklučiai, taip pat ir citrusai, ypač bergamočių, mandarinų, greipfrutų eteriniai aliejai“,- pasakoja kvapų specialistė Laimė Kiškūnė.

Kvapų žinovų teigimu, lavandų ir čiobrelių aromatai stimuliuoja už miegą atsakingas smegenų ląsteles, tuo tarpu eukaliptas, šalavijas, citrina, bazilikas ir mėta žadina mūsų budrumą ir norą veikti. Levandų ir eukaliptų aromatai gerina atmintį, todėl gali būti tinkamais pagalbininkais mokantis ir studijuojant.

Pasak kvapų tyrinėtojų vanilė gali būti šeimos kvapu. Ji nuteikia geranoriškai, harmonizuoja santykius. Bazilikų kvapas skatina objektyviai vertinti save, atsisakyti kompleksų, tačiau medikai įspėja, kad jo perdozavimas gali apnuodyti organizmą. Bergamočių aromatas skatina norą matyti šviesias gyvenimo spalvas, siekti sėkmės ir pripažinimo, padeda lengviau išgyventi nesėkmes. Na, o gvazdiko kvapas, kaip teigiama, padeda žmonėms atsigauti po ligų, traumų ir operacijų.

Geriausiais stimuliatoriais mokslininkai pripažino citrinų, mėtų ir rozmarinų kvapus. O geriausiai raminančiais – pelkinių ajerų ir valerijonų kvapus.

Kad poveikis būtų veiksmingesnis, specialistai pataria juos naudoti konkrečiam tikslui vis tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, siekdami būti darbingesni, naudokite tam skirtą kvapą kiekvieną rytą pradėdami darbą – priverskite savo smegenis tokį ritmą įsirašyti į asociatyviąją atmintį. Kvapas smegenims nusiųs signalą: “Laikas susikoncentruoti. Prasideda darbas“.