Gyvenimas – ne generalinė repeticija

Ateitis mus visada traukia, užburia viliojančiomis perspektyvomis. Dėl jos galime dirbti dienų dienas, be miego ir poilsio, atsisakyti mažų gyvenimo džiaugsmų, kęsti sunkumus, nepatogumus ir tikėtis, kad kažkada prasidės laimingas gyvenimas.

„Atidėti – dar neišsižadėti“ – byloja senas liaudies posakis. Prisipažinkime, juk dažnai pasakome sau, kad vienas ar kitas dalykas gyvenime gali palaukti – kai baigsiu mokslus, kai susirasiu gerą darbą, kai užaugs vaikai. Gal tai svajonė, gal kažkokio tikslo įgyvendinimas, o gal tiesiog pažadas – gyventi ne dėl kitų, o sau. Tačiau bėga metai ir svajonės ar norai taip ir lieka neįgyvendinti, o su laiku atsiranda vis naujų – „palauks“, nes dar reikia atlikti tą ar aną. O kai ką nors nuolat atidedame, mūsų susidomėjimas ima silpti. Taip, kaip laiku neišgerta kava, ataušta, neteka skonio ir aromato.

Kokie žmonės atidėlioja savo gyvenimą vėlesniam laikui?

Psichologai žmones, linkusius gyventi ateitimi skirsto į tris grupes

Pirmajai grupei prisikiriami tie žmonės, kurie tiksliai žino, kokios ateities jie trokšta. Jie fanatiškai siekia savo tikslų, nepastebėdami nieko, kas šiuo metu vyksta aplink juos. Dažniausiai tai darboholikai, susikoncentravę į savo karjerą, jie neleidžia sau atostogauti, neretai atsisako asmeninio gyvenimo ir draugų. Tokiems žmonėms atrodo, kad pasiekus savo tikslą gyvenime turės viską, o tada galės ir atsipalaiduoti. Deja, šie žmonės ilgainiui supranta, kad per tą laiką, kol jie stengėsi dėl savo materialinės gerovės, nuo jų nutolo artimieji ir draugai, jie gyvena savo gyvenimą, palikę darboholikus nuošalyje.

Antrajai grupei priskiriami tie žmonės, kurie visiškai susikoncentruoja ties svetimų tikslų siekimu, o savuosius atidėlioja neribotam laikui. Pavyzdžiui, moteris gali nuspręsti, kad savo išvaizda ir gyvenimo kokybe pradės rūpintis tik tada, kai vaikai paaugs. O jau kai paaugs – tada ji ir karjerą spės padaryti, ir save palepins. Arba moteris nėra laiminga santuokoje, tačiau negali palikti vyro, nes bijo, kad be jos jis neišgyvens. Taigi laukia, kol jis susiras geresnį darbą, „atsistos ant kojų“. Dažnai už tokio laukimo slypi nesėkmės baimė ir vengimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tokiems žmonėms daug paprasčiau gyventi kitų žmonių svajonėmis ir tikslais nei mėgautis savuoju gyvenimu.

Trečiajai grupei priskiriami žmonės, kurie tiesiog laukia stebuklo. Darbą, kurį dirba jie laiko tik tarpine stotele iki bus apdovanoti malonesne ir įdomesne veikla. O jau kai atsiras „tas“ darbas, tada ir pradės gyventi iš tikrųjų. Jei jų asmeninis gyvenimas neatitinka trokštamo idealo, jie liūdi ir laukia, kada pagaliau atsiras idealus partneris, kuris suteiks jų gyvenimui tikresnių spalvų.
Visi šie žmonės ne gyvena, o laukia akimirkos, kad galės pradėti gyventi.

Atidėlioti kvaila

Psichologai sako, kad neprotinga atidėlioti svajonių įgyvendinimo, malonumų ateičiai, nes žmogaus gyvenimas per trumpas. Jeigu galvojate, kad „dabar pakentėsiu, nesimėgausiu kažkuo“, vėliau paprasčiausiai galite to ir nebesuspėti padaryti. Laimei nereikia kažko ypatingo. Žmonės praleidžia daug malonių dalykų, nieko nekainuojančių ir esančių visai šalia – malonumą pasigėrėti saulėtekiu, pasivaikščioti miške ar pajūriu, paklausyti, kaip čiulba paukščiai, kaip barbena lietus į langą, niekur neskubant stebėti, kaip dega ugnis židinyje.

Kvailiausia, kai šitaip praeina pro šalį, galbūt, jums gyvenime skirtas žmogus, nes kažkada atsisakėte nueiti kartu pavakarieniauti, teisindamiesi, kad neturite laiko. Akivaizdu, kad tas žmogus, kuriam neturite laiko, greičiausiai jums nėra svarbus, nes jums svarbiems žmonėms laiko surastumėte, nors keletą minučių pakalbėti telefonu arba išgerti kartu puodelį arbatos.

Taip pat atidėliojame ir darbus, kurių nemėgstame. Tai gali būti ir paprasčiausi buitiniai darbai. Neretai atidedame tuos darbus, kurių nemokame ar nebandėme daryti. Pamenu, viena mano draugė labai norėjo tapyti, tačiau niekada to nebuvo dariusi, nusipirko dažus, teptukus, drobę, tačiau viskas taip ir liko stovėti kampe. Pakilodavo ir padėdavo, teisindamasi, kad dabar tuo užsiimti neturi laiko. Tačiau iš tikrųjų pradėti tapyti greičiausiai nedrįso todėl, kad niekada to nedarė, bijojo nupiešti per prastai ir neišdrįso žengti žingsnio, kuris galbūt būtų praturtinęs jos gyvenimą. Psichologų teigimu, nereikėtų dėl to sukti sau galvos, pavyks gerai ar prastai,vieni kažką daro geriau už jus, kiti prasčiau, na ir kas. Reikia tiesiog – imti veikti. Nuo laukimo ir atidėliojimo gyvenimas netaps kokybiškesnis ir įdomesnis.

Atidėliojame ir pasirūpinimą savo sveikata, vizitą pas gydytoją, pavyzdžiui, pas odontologą, kol galiausiai jau nebėra ką gydyti, dantį belieka išrauti.

Atidėliojimas pareikalauja gerokai daugiau jėgų nei reikėtų pačiai užduočiai atlikti. Be to, kai darbas atliktas, jaučiame pasitenkinimą ir pasididžiavimą savimi. Joks stresas nevertas to jausmo.Taip pat atsiranda laisvas kelias kurti kitus planus.
Nesiblaškykite

Kartais iš tiesų ne visada pavyksta čia, tuoj ir dabar būti laimingu. Kai kuriuos dalykus tenka planuoti ateičiai. Tačiau labai svarbu nekurti tuščių iliuzijų, neva, tik ateityje tapsiu laimingu. Svarbus balansas tarp dabarties ir ateities. Pasak psichologų, 80 proc. laiko apmąstymuose turi būti skirta dabarčiai, 10 proc.– prisiminimams ir tiek pat ateičiai. Trumpai tariant, laimingas gyvenimas – tai mokėjimas džiaugtis dabartimi ir tuo, kas pasiekta jau šiandien.

Na, o sąmoningai kuriant tuos 10 proc. geresnės ateities, rimta kliūtimi gali tapti blaškymasis. Psichologai seniai pastebėjo, kad moterys ir vyrai skirtingai atlieka darbus. Vyrai sugeba susikoncentruoti į vieną dalyką ir tai, kas vyksta aplinkui jų nejaudina. Jeigu, pavyzdžiui, eina į virtuvę pasidaryti kavos, tai tikrai pakeliui nepuls surikiuoti netvarkingai sudėtų batų. Moterys vienu metu gali aprėpti daug. Jos eidamos atlikti vieną darbą pakeliui padaro dar tris, o mintyse planuoja, kokius darbus dar turi nuveikti. Nors moterys ir apdovanotos gebėjimu vienu metu dirbti daug darbų, tačiau vienu metu atliekant kelis darbus iškyla pavojus nė vieno jų neatlikti kokybiškai. Vyrai elgiasi kitaip. Vienas rašytojas pasakojo, kad besiilsinčio jo sodyboje žmona klausia,ar negalėtų padėti, jei nėra užimtas, o šis atsakė, kad esąs užsiėmęs, mat pieną raugina. Ir visai nesvarbu, kad pienas pats savaime rūgsta, nieko jam daryti nereikia.
Nusistatykite tikslius terminus

Psichologų teigimu, norint kažko pasiekti reikia įstatyti save į rėmus. Turime numatyti terminus, kada ką ketiname atlikti. Protingai nustatyti darbų atlikimo terminai neverčia darbų atidėlioti. Tai, kas suplanuota, galima atlikti po truputį, iki tam tikro laiko užduotis bus įveikta. Nė nepajusite. Vokiečių akademikė Rita Pohle savo knygoje „ Šalin sielos balastą!”rašė, kad „dažnai atidėliojami tie darbai, kurių atlikimo terminas numatomas netiksliai. Klaidingai įvertinus laiką tarp mūsų ir užduoties iškyla aukšta siena. Štai savaitgalį staiga šauna į galvą perdažyti svetainę, jeigu tuoj pat imsimės šio darbo, netrukus paaiškės, kad tam reikia ne savaitės, o tik kokių šešių valandų. Kuo ilgiau atidėliojame darbus, tuo sunkiau įveikiami jie atrodo. Jie pampsta ir pampsta, juk patys maitiname juos energija.“ Pasak autorės,„kai atidėlioji darbus, praeina gyvenimas“ – tai žinojo jau romėnų poetas ir filosofas Seneka. Tas, kuris per darbo savaitę nepatiria jokio džiaugsmo, o gyvenimą sutelkia į savaitgalius ar metines atostogas, skriaudžia save.“Kai išeisiu į pensiją, štai tada gyvensiu savo malonumui“. Šitaip žmogus ir prasnaudžia visą gyvenimą, o jei dar nepasiseka, tai ir pensijos nesulaukia.“ Rita Pohle savo knygoje prisiminė; „Mano teta vis svajodavo apie tolimesnes keliones ir vis atidėliodavo jas iki pensijos. Deja, ta pensija ji galėjo džiaugtis tik dvejus metus. Tetai buvo likę pernelyg mažai laiko, kad nuveiktų tai, ką vis atidėliojo.“

Pradėkite tuoj pat

Gyvenimo atidėlioti negalima, juk gyvename dabar, dabar privalome priimti ir tam tikrus sprendimus bei žengti reikalingus žingsnius. Jeigu, pavyzdžiui, jau kurį laiką svajojate sulieknėti, pakeisti darbą, persikraustyti į kitą butą, išsiskirti su netikusiu draugu, niekas nepasikeis, jei nesiimsite veiksmų. Šie žingsniai gali būti nemalonūs ir verčiantys jus nervintis, tačiau, tai, kas trukdo gyventi dabar laimingai, niekur neišnyks. Nepadaryti darbai, neišspręstos problemos ir toliau slėgs. Nesvarbu, kokia užduotis bebūtų, ar kambarį iššluoti, referatą parašyti ar naują darbą susirasti, veikti turite iškart. Bent jau pirmas žingsnis ta kryptimi turi būti žengtas per artimiausias 48 valandas. Kitaip gresia pavojus išvis nieko nenuveikti.

Kokie požymiai rodo, kad esate linkęs atidėlioti savo gyvenimą?

Psichologai išskyrė keletą požymių, kurie rodo, kad žmogus greičiausiai jau nesimėgauja dabartimi, o galvoja, kad tikrasis gyvenimas jo laukia ateityje.

• Orientuojatės į ateitį kaip į esminę savo gyvenimo dalį, skirstote savo gyvenimą į „laukimo“ ir „apdovanojimo“ periodus;
• Dabar vykstančius įvykius suvokiate kaip antraeilius, parengiamuosius;
• Kai atsiskleidžia jūsų polinkiai, talentas, jaučiate nerimą, diskomfortą, nejaukumą;
• Dažnai save guodžiate panašiais žodžiais: „Reikia pakentėti vardan savo tikslo“, „Dabar sunku – bet juk ateity tikrai bus geriau“;
• Esate labai taupus, neleidžiate pinigų pramogoms ir malonumams, kaupiate senus daiktus;
• Jaučiate perdėtą susidomėjimą svetimais gyvenimais.
• Jums atrodo, kad gyvenate „ne su tuo žmogumi“, dirbate „ne tą darbą“, nuolat ketinate ištrūkti iš šio rato, bet vis kas nors sutrukdo.
• Prisiimate atsakomybę už tai, ką padarė kiti.
• Siekiate kontroliuoti emociškai jums svarbių žmonių gyvenimus.
• Esate linkęs reikšti savo mintis ir jausmus vienumoje.

Psichologai tikina, kad sugrįžti į „dabar“ niekada nėra vėlu. Tereikia sau priminti, kad gyvenimas – tai ne generalinė repeticija. Kiekvieną kartą, kai norite ką nors atidėti vėlesniam laikui, paklauskite savęs: „Kada, jei ne dabar? Kas, jei ne aš?“. Maksimaliai užpildykite savo gyvenimo visas sritis turininga veikla. Elkitės sąžiningai su savimi: pripažinkite, kas jums nepatinka jūsų gyvenime ir pakeiskite tai. Gyvenkite šia diena, tarsi turėtumėte viską, ko jums reikia laimingam gyvenimui. Išnaudokite visas progas ir galimybes, kurios jums pasitaikys, neatidėliokite jų ateičiai. Sudarykite sąrašą visko, ką norėtumėte nuveikti. Ką iš šio sąrašo galite pradėti daryti tiesiog dabar? Veikiausiai daugelio svajonių išsipildymui nereikia nieko daugiau, tik jūsų iniciatyvos. Sudarykite veiksmų planą ir pradėkite jį įgyvendinti.