Norite būti gražūs ir sveiki? Gyvenkite nusiteikę pozityviai

„Nori būti laimingas, tai būk. “Taip pasakė žinomas rašytojas Levas Tolstojus. Kaip viskas paprasta ir kiek daug šiuo trumpu sakiniu pasakyta. Viskas priklauso nuo mūsų. Kaip suprantame vieną ar kitą dalyką, kaip vertiname vieną ar kitą gyvenimo įvykį. Nėra absoliučių tiesų. Kiekvienas mato tai, ką nori matyti, gal tą akimirką, gal tose aplinkybėse, kiekvienas girdi tai, ką nori išgirsti. Ir pats pasirenka kelią kryžkelėje, kuriuo pasukti.

Šiandien mokslininkai vis garsiau kalba, kad mintys ir emocijos daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad neapykanta, pyktis ir negatyvios mintys sukuria rūgšties perteklių organizme, su kuriuo kūnas nesugeba susitvarkyti. Mokslininkų teigimu, organizmas užsiteršia, nusilpsta ir tampa neatsparus ligoms.

Susidūrę su nesėkmėmis, gyvenime patys nusprendžiame, ką pasirinkti – pozityvą  ar murkdytis neviltyje, liūdesy, pyktyje ir neapykantoje.

„Kai ištinka nesėkmė, mes sielojamės, kaltiname save ir kitus, aplinkybes, nes tikėjomės, kad pasiseks, tačiau gavosi atvirkščiai.

Kodėl dauguma mūsų taip neigiamai reaguojame į nesėkmę? Pirmiausia todėl, kad tokį elgesio pavyzdį matėme vaikystėje, stebėdami tėvus, senelius, draugus. Tačiau mažai kas susimąsto, kad nesėkmė – tai yra tik kažkokio veiksmo rezultatas. Labai dažnai žmonės būna pernelyg reiklūs sau. Jie pamiršta, kad negalima numatyti visų mūsų elgesio padarinių, kad būtinoji patirtis ateina tik tada, kai viskas jau būna įvykę.

Turėtume  priimti rezultatą tokį, koks yra, padėkodami sau ir visiems įvykio dalyviams už pamokas, įgytą patirtį ir eiti toliau. Jei tas rezultatas, nepriklausomai nuo to, ko norėjome, mūsų netenkina, mes turime suvokti jį tik kaip veiksmų padarinį. Rezultatas nėra nei geras, nei blogas, tai tiesiog jūsų minčių, veiksmų ir aplinkybių kūrinys. Jis gyvenimo nepablogina, atvirkščiai  –  privertė jus susimąstyti, padaryti išvadas ir suprasti, kad pakeitę veiksmus, sulauksite kitokio rezultato“, – teigia Saviugdos ir santykių konsultantė Raimonda Martinaitienė.

Nusišypsok ir tas, kuris gyvena upelyje – tau nusišypsos

Susidūrus su nesėkme reikėtų iškratyti „rankinę“, su kuria iki šiol keliavote, ir pasižiūrėti, ką joje nešėtės.

“Pirmiausia reikėtų atlikti minčių reviziją. Kas valdo – mintys jus ar jūs mintis? Dažnai žmonės net nepajunta, kad seniai yra savo „vidinio plepio“ įkaitai. „Vidinis plepys“ nenustoja kalbėti niekada, jei jo sąmoningai nenutildome. Mintis sukuria emociją, emocija – veiksmą, o veiksmas turi tiesioginės įtakos rezultatui. Grįžkite į pradžią ir prisiminkite, nuo kokių – pozityvių ar negatyvių – minčių jūs pradėjote. Pozityvios mintys veda į teigiamą rezultatą, o negatyvios –  veda į rezultatą, kuriuo nebūsite patenkinti, jausitės nelaimingi, toliau kenksite savo sveikatai ir grožiui.

Kiekvienas žmogus pats pasirenka, kaip jam mąstyti ir elgtis. Tiems žmonėms, kurie norėtų išmokti mąstyti pozityviai, pirmiausia rekomenduoju sekti savo mintis ir sutramdyti jums trukdantį “vidinį plepį”. Keiskite negatyvias mintis pozityviomis. Pavyzdžiui, moteris, norinti numesti svorio, turėtų priimti savo kūną tokį, koks jis yra. Galvokite taip: „Kokia aš šiandien graži! Aš myliu save ir, nepaisant kelių nereikalingų kilogramų, kurių atsikratysiu, atrodau puikiai!”. Vyras, kuris ruošiasi pristatyti projektą valdybai, turėtų sakyti sau: „Viskas yra gerai, aš esu puikus specialistas, projektas bus patvirtintas, o jeigu nepavyktų, tuomet imsiuosi kito“. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ką kalbate. Žodžiai, kuriuos ištarėte, jau yra veiksmas, kuris gali pakeisti rezultatą. Mūsų kalboje daug bambėjimo, keiksmažodžių, verkšlenimo, skundų, kitų žmonių apkalbėjimo, ir visa tai mus sekina,“ – sako saviugdos konsultantė Raimonda Martinaitienė.

Psichologai pozityvų mąstymą apibūdina kaip mąstymo būdą, pagrįstą savitaiga. Tikima, kad pozityvios mintys programuoja mūsų sąmonę ir pasąmonę, kad jos pritraukia gerą energiją, kelia pasitikėjimą savimi, didina motyvaciją.

Kokios emocijos skatina pozityvą?

Be abejo, pirmiausia meilė, taip pat dėkingumas, pagarba, džiaugsmas, viltis, įkvėpimas, pasididžiavimas. Psichologai pataria apsidairyti, kokie žmonės greta jūsų. Būkite šalia tų žmonių, kurie skleidžia teigiamas emocijas ir tikrai neapsiriksite.

„Viena vertus,  žmogaus savijautai įtaką daro aplinka, tai, ką matome, ką girdime ar su kuo susiduriame. Kita vertus, kaip sakoma, kiekvienas gyvena savo „sapną“. Žmogus turi savo įsitikinimus, kas yra kas, kaip reikia gyventi. Todėl kažkuria prasme tam vadinamajam „laimės indeksui“ ne tiek daug  įtakos turi išoriniai faktoriai.

Buvo atliktas tyrimas, kas ir kiek formuoja mūsų „laimės indeksą“ arba, kitaip tariant, pasitenkinimą ir tai, kada žmogus jaučiasi laimingas. Paaiškėjo, kad vienų „laimės indeksas“- aukštesnis, kitų – žemesnis. Ir tai suprantama, nes žmonės skirtingi. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek laimės pojūčiui įtakos turi geri įvykiai ir kiek blogi įvykiai. Geras įvykis, tarkim, yra tai, kad žmogus gavo, ko jis norėjo, išsvajotą automobilį, paaukštinimą darbe. O blogas –  kai ta mašina auto įvykio metu buvo sudaužyta arba žmogų atleido iš darbo ir panašiai. Logiška, kad nutikus geram įvykiui, žmogaus „laimės indeksas“ pakilo, o nutikus blogam – jis nukrito. Tačiau įdomu tai, kad ir pirmu, ir antru atveju žmogaus savijauta, gera ar bloga, tęsėsi tik apie dvi savaites, vėliau grįžo įprasta būsena. Tad galima daryti išvadą, kad, viena vertus, įvykiai, su kuriais susiduriame aplinkoje, mums daro įtaką, tačiau vertinant ilgesnį periodą, mes vis tiek po kažkurio laiko grįžtame į pirminę būseną, buvusią iki susidūrimo su kažkokiu įvykiu. Taigi, ilgesniame periode yra svarbiau pastovi, o ne trumpalaikė laimės ar nusivylimo būsena. Todėl juokaudamas sakau, kad kiekvienas gyvename savo „sapną“, sapnuojame košmarą – ir gyvename košmarą, sapnuojame džiugų „sapną“ – taip ir jaučiamės“, – teigia psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Kas labiausiai trukdo mąstyti pozityviai?

Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, trukdo baimės, tam tikri įsitikinimai, viskas, prie ko mes priprantame, prie tam tikro mąstymo stiliaus, prie tam tikrų elgsenos įpročių. “Trukdo vidiniai blokai, kuriuos žmogus laiko labai svarbiais ir pagal kuriuos matuoja visus tolesnius įvykius. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogui teko kalbėti stovint klasėje prie lentos ir iš jo pasijuokė. Atrodo, kad žmogus viską jau pamiršo, tačiau, jei jam vėl tenka kalbėti prieš auditoriją, jis to vengia arba blogai jaučiasi. Lyg ir supranta, kad bijoti nėra ko, tačiau vis tiek yra įsitempęs. Tai užstrigę pasąmoniniai išgyvenimai, kurie apeina protą ir savijautą. Tikra bėda būna tada, jei tų prisiminimų, kurių žmogus vengia, yra labai daug. Jie, be abejo, daro įtaką pozityviai savijautai, nes kaip galima pozityviai mąstyti, jeigu aš jaučiu vidinį pavojų”, – aiškina psichologas.

Ar gerai visada vadovautis tik pozityvu?

Pozityvus mąstymas gyvenimą veikia teigiamai, tačiau yra dvi medalio pusės – šviesioji ir tamsioji. Psichologas dr. Marius Daugelavičius sako, kad visuomenėje yra žmonių, siekiančių visada ir visur elgtis tik gerai, idant niekam neužkliūtų.

„Pozityvumas yra šviesioji pusė, kai mes džiaugsmingai jaučiamės, kai mums širdyje gera. Tačiau bėda ta, kad mes, siekdami malonumo ir vengdami kančios, vengiame tam tikrų įvykių, išgyvenimų. Atsiranda vidinis konfliktas, kai žmogus neleidžia sau blogų emocijų, neleidžia pykti, liūdėti, verkti. O juk kiekviena emocija yra savotiškas žmogaus organas. Taip, kaip žmogaus vidaus organai. Ar galime pasakyti, kuris organas yra teigiamas, o kuris neigiamas, kuris geras ar blogas. Visi jie gyvybiškai svarbūs. Taigi, „išoperavę“ vieną ar kitą emociją, jausmą, nieko gero negausime, nes kartu „išoperuojame“ ir tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės niekada neleidžia sau pykti, visiems nuolaidžiauja. Sulaikant šią emociją, ilgainiui žmogus tampa minkštas, bijo pastovėti už save, bijo stoti į mūšį, nesugeba už save pakovoti. Galiausiai visa tai sprogsta arba pasireiškia psichosomatinėmis ligomis. Štai ir atsakymas, ar gerai visada gyventi tik pozityvu“, – teigia psichologas.

Pargriūk septynis kartus, atsistok aštuonis

Tai japonų patarlė. Susidūrus su nesėkme, pereikite visus etapus, išgyvenkite visas žmogiškas emocijas ir eikite pasitikti pozityvaus mąstymo. Jis būtinas, idant pažadintumėte savyje optimizmą, patikėtumėte savimi, kad susigrąžintumėte viltį ir surastumėte jėgų ieškoti, kurti ir atrasti. Nesuabsoliutinkite. Viena nesėkmė jokiu būdu nėra visas nevykęs gyvenimas. Nenudažykite visko tamsiomis spalvomis. Prisiminkite, kiek gražaus esate nuveikę – užauginti vaikai, sukurti jaukūs namai, kiek daug išmokote, įgijote profesinės patirties, sulaukėte palankių įvertinimų, kiek sutikote puikių žmonių, kiek daug jų tapo gerais jūsų draugais. Žemėje laiko ir galimybių visiems duota po lygiai. Eikite pasiimti savo sėkmės. Jeigu reikia dar ir dar kartą.

Mes visi tik žmonės, kartais silpni, ieškantys, abejojantys ir klystantys. Būti idealiu nėra lengva, o ir nebūtina. Žymiai maloniau – būti savimi, būti sąžiningu prieš patį save. Tai didelė vertybė. O pozityvus mąstymas tegul gyvena šalia visų mūsų emocijų ir padeda išgyventi visus patiriamus jausmus, įveikti nesėkmes ir klaidas, suklupus atsistoti ir eiti toliau, siekiant užsibrėžtų tikslų. Mylėdami save, tikėdami savimi švytėsite ir būsite gražūs.