Ką pranašauja mūsų kūno prakaitas?

Gausiai prakaituojantys žmonės patiria nepatogumų, nes nuo prakaito sklinda nemalonus kvapas, dėl to jie jaučia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Nemalonūs pojūčiai itin sustiprėja atšilus orams. Tačiau specialistai teigia, kad prakaitavimas organizmui yra būtinas, nors kai kada jis gali būti ir ligų pranašu.

Prakaitavimas yra natūralus organizmo procesas, kuris padeda kontroliuoti kūno temperatūrą ir pašalinti toksinus. Jo negalima sustabdyti. Žmonių, kurie visai neprakaituotų, nėra. Jeigu mums atrodo, kad panaudojus dezodorantą ar antiperspirantą, nustojame prakaituoti, tai netiesa. Prakaito išsiskyrimui sumažėjus vienoje kūno vietoje, jis gausiau išsiskiria per kitas odoje esančias prakaito liaukutes.

„Mūsų odoje yra labai daug prakaito liaukų. Prakaituojame ne tik per pažastis, kur yra daugiausiai šių liaukų, bet ir per viso kūno odą: prakaituoja ir delnai, ir padai, ir kakta, ir kirkšnys, ir pakinkliai bei kitos kūno vietos. Su prakaitu mes pašaliname įvairias medžiagas, toksinus, druskų perteklių, įvairius vaistus, kuriuos vartojame, o taip pat aštresnius prieskonius. Prakaitavimas padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Taigi, ši funkcija organizmui yra labai naudinga“, – teigia VUL Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Nadežda Jarušina.

Medikės teigimu, kūdikiai, maži vaikai irgi prakaituoja, nors to nejaučiame, nes jų prakaitas būna bekvapis, o vaikui augant, paauglystėje, kai pradedama bręsti lytiškai, atsiranda ir gausesnis prakaitavimas, ir prakaito kvapas. Tai susiję su hormonų pokyčiais. Be to, gydytoja atkreipia dėmesį, kad moterys turi daugiau prakaito liaukų negu vyrai, tačiau vyrų prakaito liaukos yra aktyvesnės, todėl vyrai prakaituoja labiau. Ypač prakaituoja jų kojos.

Žmogus turi apie 2–4 milijonus prakaito liaukų. Jos yra dviejų tipų – ekrininės ir apokrininės. Ekrininių yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija – delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, kai žmogus susjaudina. O apokrininės prakaito liaukos tampa aktyvios brendimo laikotarpiu. Jos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų, yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas ir aitresnio kvapo.

Kas lemia didesnį prakaitavimą?

Kartais žmogus ima prakaituoti gausiau nei įprastai. „Padidinto prakaitavimo, taip vadinamos hiperhidrozės, priežastys gali būti įvairios. Tai gali lemti ir paveldimumas ir aktyvesnė fizinė veikla, stresai, aplinkos temperatūra, drėgnas ir karštas oras. Įtakos gali turėti ir vartojami alkoholiniai gėrimai, kava, stipri arbata, aštresnis maistas. Visi šie dalykai aktyvina medžiagų apykaitą ir skatina didesnį prakaitavimą. Žinoma, suvalgius šių produktų prakaitavimas nepadidėja labai ženkliai, tačiau kažkiek pagausėja. Moterys labiau prakaituoja prasidėjus menopauzei, kai atsiranda karščio pylimai. Tai yra natūralus procesas, taip ir turėtų būti“, – pasakoja gydytoja.

Kai karšta, pirmiausia ima prakaituoti kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai. Jei žmogus išgyvena nervinę įtampą pirmiausia pradeda prakaituoti delnai ir padai. Baimė dažniausiai priverčia prakaituoti pažastis.

Verta žinoti, kad prakaito nebuvimas taip pat laikomas sutrikimu ir vadinamas anhidroze. Mažiau prakaituoti žmonės ima po 60 metų, todėl jų kūnas ne taip greitai atvėsinamas ir per karščius gali ištikti širdies smūgis.

Kokias ligas gali pranašauti prakaitas?

Jeigu žmogus gausiai prakaituoja visą gyvenimą, tai jam įprasta, gydytojos teigimu, nerimauti nereikėtų. “Tačiau, jei žmogų be aiškios priežasties staiga pradėjo varginti gausus prakaitavimas, nors nei jo gyvenimo būdas pasikeitė, nei jis pradėjo aktyviau sportuoti, nei dėl ko nors labiau nervinasi ar ėmė vartoti daugiau alkoholio, reikėtų įtarti organizme kažkokį sutrikimą, nes netikėtas prakaito pagausėjimas arba kvapo, spalvos pasikeitimas gali pranašauti apie įvairias ligas. Padidėjusį prakaitavimą gali lemti infekcinės, plaučių ligos, kurių metu dažniausiai būna aukšta kūno temperatūra, ir tada organizmas ima vėsintis, tai gali lemti ir cukrinis diabetas, onkologinės ligos, ypač tai būdinga limfomai, o taip pat įvairūs endokrininės sistemos sutrikimai“, – įspėja dermatovenerologė Nadežda Jarušina.

Kartais ligą galima nustatyti ir pagal specifinį prakaito kvapą. Mokslininkų teigimu, kūno kvapas pasikeičia, kai imuninė sistema pradeda kovoti su virusais ir bakterijomis. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys limfmazgių infekcija skleidžia per kelias dienas išsikvėpusio alaus, o sergantieji cukriniu diabetu arba tuberkulioze – acetono kvapą. Taip pat pastebėta, kad streso prakaitas smirdi labiau, nei įprastas.

Kaip sumažinti prakaitavimą?

Žmonėms, kurie gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, gausus prakaitavimas sukelia didelį diskomfortą. Neretai skundžiamasi nuolat drėkstančiais delnais, padais, pažastimis. Visa tai neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę, taip pat gadinami drabužiai, avalynė .„Kai tu esi nuolat šlapias, kai negali net rankos paduoti žmogui pasisveikinti, kad nepasimatytų šlapios pažastys, kai tenka galvoti tik apie varginančią problemą ir negali laisvai bendrauti, nori nenori tenka ieškoti būdų, kaip sumažinti prakaitavimą. Pirmiausia svarbu laikytis asmens higienos. Muilas ir vanduo turi būti geriausi draugai, nes odos paviršiuje esančios bakterijos sukelia nemalonų prakaito kvapą. Jeigu žmogus gausiau prakaituoja, praustis reikėtų du ar net tris kartus per dieną. Taip pat svarbu dėvėti tinkamus drabužius. Jie turi būti lengvi, kvėpuojantys, ne per ankšti, ne per šilti, nevaržantys judesių. Vasarą svarbu gerti daug vandens, nes per karštį organizmas išgarina daugiau prakaito, tad reikia papildyti organizmą skysčiais“, – sako dermatovenerologė.

Ypač vasarą prakaituoja kojos. Vakare jas pravartu pamirkyti vonelėje su eteriniu arbatmedžių aliejumi ar juodųjų arbatžolių nuoviru. Papudruokite pėdas talku, jis sugeria drėgmę ir mažina prakaitavimą. Kasdien keiskite kojines, plaukite kojas, patepkite ar papukrkškite jas antibakterinėmis priemonėmis, gerai išdžiovinkite ir išvėdinkite batus. Be to, venkite sintetinės avalynės, rinkitės batus, kurių viduje – natūrali oda.

Jeigu vargina naktinis prakaitavimas, tačiau to priežastis – ne liga, gydytoja Nadežda Jarušina pataria pasižiūrėti, kokia jūsų patalynė, čiužinys, ar jie ne sintetiniai, o gal pižama ar naktiniai marškiniai pasiūti iš sintetinės medžiagos, nes sintetika prakaitavimą didina. O gal miegate uždaroje, menkai vėdinamoje, pernelyg karštoje patalpoje? Tada nesistebėkite, jog gausiai prakaituojate, nes organizmas taip „ginasi“ nuo tvankumos ir karščio. Pakeiskite patalynę medvilinine ir dažniau vėdinkite patalpą, kurioje miegate.

Svarbu ir tai, kaip jūs jaučiatės, kaip valdote savo emocijas. Už prakaito išskyrimą, yra atsakingi nervai, esantys tarpinėse ir stuburo smegenyse. Šie centrai glaudžiai susiję su galvos smegenų sritimis, valdančiomis emocijas. Todėl ir imame intensyviau praklaituoti susijaudinę, išsigandę ar patyrę stresą. Jeigu gausiai prakaituojate dėl padidėjusio dirglumo, pervargimo, patirto streso, stenkitės būti ramesni, nes ir nedidelis jaudulys skatina prakaitavimą. Jei sunku išvengti streso, mokykitės ramybės kvėpavimo, jogos pratimais, pagerkite raminamosios melisų, valerijonų šaknų, pankolių, anyžių arbatos.

Gausus prakaitavimas rodo, kad organizme yra susikaupę daug šlakų ir toksinų. Todėl bent kartą per savaitę naudinga pasigarinti pirtyje, taip greičiau organizmas išsivalys. Be to, pravartu nors kartą per savaitę daryti iškrovos dieną, valgyti tik daržoves, vaisius ar vandenyje virtas košes.

Dezodorantas ir antiperspirantas. Kuo jie skiriasi?

Priemones nuo prakaitavimo reikėtų rinktis ne tik pagal malonų kvapą, bet ir pagal jų funkcijas. Kasdienei priežiūrai galima naudoti dezodorantus, kurie nestabdo prakaitavimo, bet prislopina ar mažina prakaito kvapą, o dar geriau – antiperspirantus, kuriuose esančios metalo druskos mažina prakaitavimą. “Jeigu mes pasitepame antiperspirantu, prakaitas suranda kur išeiti kitoje vietoje. Dezodorantai yra medžiagos, kurios tik naikina nemalonų kvapą, o antiperspirantai – priemonė, kuri užkemša prakaito liaukutes ir toje vietoje prakaitas nebegali pasišalinti. Žinoma, šios priemonės gali sukelti ir alergiją, tačiau tai laikinas dalykas, kitokių rimtesnių pasekmių paprastai nebūna. Priemonės, ypač kurios parduodamos vaistinėse, yra testuojamos ir saugios“, – sako dermatovenerologė.

Antiperspirantų yra rutulinių ir purškiamųjų, kai kurie turi kvapiųjų medžiagų. Svarbu pasirinkti priemonę atsižvelgiant į odos tipą. Jautriai odai reikėtų ieškoti švelnesnės priemonės, bekvapės, be dažų ar sintetinių priedų. Ypač efektyvi priemonė nuo prakaito – natūralus dezodorantas iš kalio alūno druskos, vadinamasis alūno akmenėlis. Jis stabdo bakterijų dauginimąsi ir neutralizuoja prakaito kvapą, bet kitaip nei sintetiniai dezodorantai, leidžia odai kvėpuoti. Be to, alūno akmenėlis naudingas ir tuo, jog netepa drabužių. Visas priemones nuo prakaito specialistai pataria naudoti tik ant nešvarios odos, antraip poros gali užsikimšti, tuomet atsiras pūlinukų, oda sudirgs.

Įvairios priemonės nuo prakaito dažniausiai efektyvios tik pažastų srityje, tačiau silpnai veikia delnų ir padų prakaitavimą. „Kai prakaitavimas labai trukdo žmogui gyventi galima jį pristabdyti botulino injekcijomis, jonoforezės procedūromis arba chirurginiu gydymu, tačiau tokie būdai taikomi rečiau. Juos žmogus renkasi tik tada, kai jokios kitos prakaitavimo intensyvumą mažinančios priemonės nepadeda. Tačiau ir jų poveikis nėra amžinas, po kurio laiko, po pusmečio, aštuonių mėnesių, efektyvumas sumažėja arba visai pranyksta“, – sako medikė.

No Comments Yet

Leave a Reply

Your email address will not be published.