Kai kojas nusėja venų raizginiai

Mažai judame, dienas ir vakarus neretai leidžiame sėdėdami prie kompiuterio ar gulėdami ant sofutės. Gydytojai sako, kad tai tiesus kelias susirgti kojų venų varikoze.

Prisiminkite, ką sako vyrai, kur nukrypsta jų žvilgsnis, kai prieš save pamato ateinančią moterį. Žinoma, į ilgas, gražias jos kojas, ypač jei jų grožį atidengia trumpesnis sijonėlis. Tačiau ir gražias kojas kartais ištinka bėda, juk visą gyvenimą mus nešioja – ir pavargsta, ir ištinsta, ir venų raizginiai atsiranda. Tuomet galvojame ne apie grožį, o kaip išgydyti užklupusias ligas.

Daugelis kojų ligų yra susijusios su venomis ir jose sutrikusia kraujotaka. Pasak gydytojų, venų funkcija organizmo kraujo apytakoje – labai svarbi. Jomis keliauja kraujas iš ląstelių surinkęs deguonį, maistingąsias medžiagas, šalindamas susikaupusias atliekas ir detoksikuodamas organus. Kojų venų vožtuvai užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi, tačiau, jei šie vožtuvai yra pažeisti ir reikiamai nefunkcionuoja, kraujas ima tekėti atgal ir tai sukelia lėtinį venų nepakankamumą. Labiausiai paplitusi venų liga – venų varikozė. Venų kraujotakos sutrikimai su amžiumi dažnėja. Pastaruoju metu medikai pastebi tendenciją, kad venų ligomis pradeda sirgti vis jaunesni žmonės. Tam įtakos turi pasikeitę gyvenimo įpročiai, sėdimas darbas.

„Tai yra vieni dažniausių negalavimų. Kas antrą ar trečią žmogų vargina išsiplėtusios venos. Šio susirgimo priežastys kompleksinės – tiek genetinės, tiek nulemtos gyvenimo būdo: antsvoris, vyresnis amžius, sėslesnis gyvenimo būdas, stovimas darbas, karštis, daugkartinis nėštumas, genetiškai paveldima venų sienelės raumeninio sluoksnio degeneracija. Moterys dukart dažniau serga šia liga dėl vadinamojo hormoninio fono, įtakos turi nėštumas, mat jo metu padidėja kūno svoris, augantis vaisius spaudžia dubens venas ir trikdo veninį nuotėkį, o didelis progesterono kiekis lemia venų sienelės atsipalaidavimą“.

„Kliniškai ši liga dažniausia pasireiškia pavargusių, sunkių kojų pojūčiu, maudimu, tinimu, naktiniais mėšlungiais, poodiniu išsiplėtusių venų tinklu, skausmingais sukietėjusiais mazgeliais, tromboflebitu, odos uždegimu, kartais, esant vėlyvai uždelstos ligos stadijai, – patamsėjusia – sukietėjusia oda, atsivėrusiomis žaizdomis“,- teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujagyslių chirurgė Jurgita Adomavičiūtė.

Prie rizikos susirgti venų varikoze medikai priskira ir judėjimo stoką, dėvimus ankštus drabužius, netinkamą mitybą ir rūkymą.

Liga prasideda nepastebimai. Pasak gydytojų, iš pradžių kojų odoje atsiranda kapiliarų tinkliukai, vėliau pasirodo venų mazgeliai. Venų varikozė išsivysto, kai prastai ima veikti venų vožtuvėliai. Tada venose ima didėti spaudimas, o dėl šio spaudimo dar labiau pažeidžiami vožtuvai. Kraujo sąstovis venose progresuoja, sandarumą praranda ir kiti, anksčiau buvę nepažeisti, vožtuvai. Sutrikus venų vožtuvų veiklai, kraujas užsistovi, todėl venose didėja kraujo spaudimas, jos plečiasi, ilgėja, susidaro poodinių mazgų.

Nuo prevencijos iki operacijos

Ligos pradžioje, atsiradus pirmiesiems simptomams, galima apsieiti ir be vaistų. Pakanka mankštintis, bent kartą per dieną 10-15 minučių palaikyti kojas pakeltas, dėvėti elastines kojines ar tvarsčius. Vėliau, be viso to, tenka vartoti ir medikamentus, nors gydytojai pripažįsta, kad tai – neefektyvu, nes vaistų, kurie veiksmingai gydytų šią ligą, nėra.

„Vienintelio stebuklingo recepto, kuris padėtų užkirsti kelią šiai ligai, nėra. Arterijomis kraują varinėja širdis, o už kojų venų kraujotaką yra atsakingas blauzdos raumenynas. Todėl viena svarbių prevencijos priemonių – stiprinti blauzdos raumenyną fiziniu krūviu. Tą daryti galima važinėjant dviračiu, bėgiojant, plaukiojant, atliekant specialius pratimus blauzdos raumenims. Tai treniruoja raumenis, mažina venų hipertenziją, venų vožtuvų nesandarumą, gerina kraujotaką venose. Reikėtų vengti statinės kūno padėties. Jeigu tenka ilgai stovėti, kojas reikėtų pajudinti, pamankštinti čiurnas, kai tik galima – kojas pakelti į viršų. Tokios būtų prevencinės fizinio aktyvumo priemonės. Esant rizikai susirgti venų varikoze, reikėtų vengti antsvorio. Jeigu problema – jau įsisenėjusi, vargina išsiplėtusių venų simptomai, derėtų taikyti kompleksinį gydymą – vartoti medikamentų ir pasitelkti kompresinę terapiją, kad ligos vystymasis būtų šiek tiek pristabdytas ir palengvėtų simptomai – sumažėtų mėšlungis, maudimas, kojų nuovargis, tinimas“, – aiškina kraujagyslių chirurgė Jurgita Adomavičiūtė.

Pasiekus kritinę ligos būklę – jūsų kojas išgelbės tik operacija. Medikų teigimu, chirurginių būdų yra keli. Vienas jų – atvira klasikinė operacija, kai chirurgas pašalina pakitusius, pažeistus venos segmentus, kitas – be chirurginių pjūvių, kai gydymo sistemos į venų vidų įleidžiamos pradūrus odą. Pažeisti venų segmentai gydomi iš vidaus, tai yra užakinami, ir kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis.

Vis dažniau chirurgai pasitelkia ir lazerius. Tačiau kuriam žmogui koks gydymo būdas tinka, geriausiai patars gydytojai, kraujagyslių chirurgai, prieš tai ištyrę kojų venas echoskopu.

Dėl grožio ir sveikatos problemų

„Galima skirti dvi grupes žmonių, kurie ateina pas kraujagyslių chirurgus. Vieni – vadovaudamiesi grožio kulto principais. Žinoma, tai labiau aktualu moterims, kurios aptinka išsiplėtusių kapiliarų, panašių į voratinklius. Rimtos ligos šiuo atveju nėra ir pavojaus sveikatai šie kraujagyslių voratinkliai nekelia. Greičiau tai žmogui sukelia vadinamąjį kosmetinį diskomfortą ir dėl to jis prašo kraujagyslių chirurgo pagalbos. Tačiau reikia suprasti, jei tie kapiliarų raizginiai atsirado, vadinasi, žmogus turi polinkį į išsiplėtusias venas ir po kurio laiko procedūrą gali tekti kartoti.

Kita grupė žmonių – tai tie, kurių aiškiai matomos išsiplėtusios venos, jos netgi būna išryškėjusios kaip vynuogių kekės. Šiuos žmones vargina tinimas, pavargusios, sunkios kojos. Šiuo atveju galimi labai rimti labai sutrikimai, blauzdų oda gali patamsėti, sukietėti, gali net atsiverti žaizdos. Esant tokiai stadijai būtina galvoti apie chirurginį gydymą, nes visa kita – vaistai, kompresinės kojinės – tik palengvina simptomus, pristabdo ligos progresavimą, bet ligos tikrai neišgydo, išsiplėtusių venų nepanaikina“,- dėsto kraujagyslių chirurgė Jurgita Adomavičiūtė.

Negydoma venų varikozė gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena jų – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombų venose. Kai kuriais atvejais krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir staigią mirtį.

Raskite laiko kojų mankštai

Darbus susiplanuokite taip, kad netektų visą dieną sėdėti, kartais pakilkite, pasivaikščiokite, kai kuriuos klausimus galite aptarti stovėdami. Jeigu yra galimybė, dieną kojas nors trumpam palaikykite pakeltas. Galite atlikti pratimus ir sėdėdami. Palieskite grindis tai kojų pirštais, tai kulnu. Pratimą atlikite mažiausiai 20 kartų kiekvienai kojai per dieną. Be to, ar būtina automobiliu važiuoti nuo namų iki darbo durų? Gal galite automobilį pastatyti taip, kad nors 500 metrų kasdien paėjėtumėte?

Jeigu yra galimybė kilti liftu ir lipti laiptais, geriau bent kelis aukštus lipkite laiptais. Tai irgi mankšta jūsų kojoms. Labai naudinga plaukioti, bėgioti, važinėti dviračiu, šokinėti per šokdynę.

Namuose mankštintis – dar paprasčiau. Kartais tam net nereikia skirti papildomo laiko. Pavyzdžiui, valydamiesi dantis ar plaudami indus, stovėkite ant vienos kojos, geriausia basomis. Tai puikus pratimas blauzdos raumenims mankštinti. Vieną kartą didesnį krūvį skirkite vienai kojai, kitą kartą – kitai.

Linkusiems į venų varikozę tinka vaikščiojimas basomis. Žiemą – kelias minutes po sniegą, vasarą – po vėsią rasotą žolę.

Kojų vonelės

Kojų nuovargį po dienos darbų padeda įveikti įvairios vonelės. Gydytojai ypač rekomenduoja kontrastinę „karšto – šalto“ vandens procedūrą. Į vieną vonelę pripilkite karšto vandens, į kitą – šalto. Iš pradžių 2 minutes pastovėkite karštame vandenyje, po to – 10 sekundžių – šaltame vandenyje. Taip kaitaliokite kojas vonelėse iki 10 kartų, procedūrą užbaikite šaltu vandeniu.

Galima naudoti vien šaltą vandenį. Į šalto vandens pripildytą vonelę, įkiškite vieną koją, palaikę 10 sekundžių, ištraukite ir tada įkiškite kitą. Būtų gerai, kad vanduo vonelėje arba kibire apsemtų kuo daugiau blauzdos. 6- 7 kartus į šaltą vandenį įkišę kojas, padarykite kojų apšilimo mankštą, jas pamasažuokite ir apsiaukite kojines.

Kojų venas kartais galite patrinti ledukais. Šią procedūrą reikėtų atlikti apie 4 minutes. Braukiama nuo kojos apačios į viršų.

Kojoms atsigauti, ypač po ilgo vaikščiojimo, padės šilto, bet ne karšto, vandens vonelė su druska. Tokiai vonelei pasidaryti reikės 2 litrų vandens ir šaukšto druskos.

Kokie vaistiniai augalai stiprina kraujagysles?

Kraujagysles padeda stiprinti apynių spurgų užpilas. Šaukštą apynių užpilkite puse stiklinės verdančio vandens, palaikykite uždengę 15 minučių. Tokį užpilą vartokite 6 savaites po tris kartus per dieną.

Kraujagysles taip pat padės sustiprinti krapų sėklų antpilas: 2 šaukštelius krapų sėklų užpilkite 300 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą nusistovėti, tuomet nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Skausmą dėl venų padės numalšinti kaštonų, medetkų, ginkmedžio ir asiūklių arbatos.

Veiksminga kraujagyslių stiprinimo priemonė – krienų šaknų nuoviras: sutarkuokite 250 g krienų šaknų, užpilkite 3 litrais verdančio vandens, pavirkite 20 minučių ant silpnos ugnies, tada nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Jei kraujagyslės silpnos, dažnai trūkinėja, kuo dažniau valgykite vyšnių, miško uogų ir citrusinių vaisių. Taip pat produktų, kuriuose yra daug vitamino P ir C – juodųjų serbentų, grikių, kopūstų, vynuogių. Šie vitaminai mažina kraujagyslių trapumą ir didina elastingumą.

Kas kenkia kojų venoms?

Venkite karščio. Nesideginkite ilgai saulėje, nebūkite ilgai karštoje pirtyje. Venos nemėgsta ir soliariumo bei ultravioletinių spindulių.

Nepiktnaudžiaukite kava ir alkoholiu. Jie kenkia venų sienelėms ir vožtuvams. Kavos patariama išgerti tik vieną puodelį per dieną.

Neleiskite užkietėti viduriams. Rinkitės tinkamą maistą. Valgykite daugiau skaidulų turinčius produktus, vaisių ir daržovių. Vartokite daug skysčių, kad suskystintumėte kraują.

Atsisakykite netinkamų drabužių ir avalynės. Nedėvėkite ankštų drabužių bei neavėkite aukštakulnių batų.

Venkite antsvorio. Būtina stebėti savo svorį, nes dėl antsvorio kojoms tenkantis labai didelis krūvis sukelia venų problemas.

Masažas. Nerekomenduojamas tada, kai kojų venos jau yra išsiplėtę.