Sustabdyti laiką – misija įmanoma

Kodėl laiko tėkmę suvokiame skirtingai? Laukiame autobuso stotelėje ir atrodo, kad minutės slenka labai lėtai. O štai malonaus susitikimo valanda su drauge prabėga akimirksniu. Turbūt pastebėjote ir tai, kad kelionė pirmyn visada atrodo ilgesnė, nei grįžimas atgal. Kaip mūsų emocijos, sveikata, amžius ir kiti veiksniai veikia laiko suvokimą? Ar įmanoma pristabdyti laiką, kad galėtume kuo ilgiau mėgautis smagiomis gyvenimo akimirkomis?

Kiekvienuose metuose, išskyrus keliamuosius, yra 525600 minučių. Nei daugiau, nei mažiau. Tačiau daugelio žmonių vidinis laikrodis gerokai skiriasi nuo to, kurį nešiojame ant rankos. Vieniems atrodo, kad laikas slenka ilgai, jo turi tiek, kad nežino, kur dėti. Kitiems – diena pralekia akimirksniu, o taip norėtųsi, kad paroje būtų daugiau valandų, idant suspėtume įgyvendinti visus savo planus ir pasimėgauti gyvenimo teikiamais malonumais. Iš tiesų žmogaus organizme tiksi daugybė biologinių laikrodžių. Vieni pavaldūs paros ritmui, kiti – kūno temperatūrai, kraujospūdžiui, hormonų išsiskyrimui, ląstelių skilimui, pulsui, metabolizmui ir pan. Kartais atrodo, kad para tėra susitarimo reikalas, o laiko visi turime skirtingai. Todėl mokslininkai atskiria biologinį ritmą nuo psichologinio laiko. Psichologinis laiko suvokimas sumaišo visas kortas. Vieni žmonės įsivaizduoja, kad laikas: valandos, minutės, sekundės juda link jų, kiti suvokia patys judantys per laiką.

Mokslininkai sako, kad laiko pojūtis priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų – nuotaikos, amžiaus ir gyvenimo aplinkybių. Vadinasi, tam tikrose situacijose minutės gali virsti valandomis, o para – visa savaite. Laiko pajautimui įtakos turi ir dėmesys bei atmintis. Be to, žmogus visada vertina tiek esamą laiką, tiek praeitį. Kitaip tariant, ir prisiminimai gali sukurti iliuziją, kad laikas teka greičiau ar lėčiau.

Kada atrodo, kad laikas lekia šuoliais?

Puikiai suprantame, kad tada, kai atrodo, jog laikas pralėkė akimirksniu, laikrodžio rodyklės nesisuko sparčiau, o judėjo taip, kaip visada. Mokslininkų teigimu, laikas prabėga dvigubai greičiau, jei jis leidžiamas malonioje kompanijoje, jei mūsų nuotaika gera. „Sėdėdamas su miela mergina dvi valandas manai, kad praslinko tik minutė. Bet kai minutę sėdi ant įkaitusios krosnelės, atrodo, kad praėjo dvi valandos“, – sakė Albertas Einsteinas, juokais aiškindamas laiko reliatyvumo teoriją.

Laikas bėga greičiau, kai per įprastą valandą patiriame daugiau įspūdžių, sužinome daugiau džiugios informacijos nei įprastai. Viskas, kas užima mus ir atitraukia mūsų dėmesį nuo žvilgčiojimo į laikrodį, sudaro įspūdį, kad psichologinis laikas slenka greičiau.

Laiko tėkmę taip pat spartina ir gerai pažįstama rutinina. Kuo daugiau laiko intervale yra to, ką mes jau kartą patyrėme, gerai žinome, išbandėme, kas nuolat  kartojasi, tuo mums labiau atrodo, kad laikas tirpte ištirpsta. Kad laikas tarsi dingsta, patiriame, pavyzdžiui, automobiliu iš darbo važiuodami namo įprastu maršrutu. Visai kitaip yra, kai dar tik mokomės atlikti kokią nors užduotį, į tai stengiamės sutelkti visą savo dėmesį, suprasti kas ir kaip, tas dėmesys nėra malonus, dažniau varginantis, nes sunku suprasti tai, ko nežinome. Tačiau kai įgundame, tą patį veiksmąį galime atlikti beveik negalvodami, kaip kartais sakoma „autopilotu“.

Kodėl atrodo, kad laikas slenka lėtai?

Turbūt ne kartą pajutote, kad laikas tarsi sustoja. Bandydami suvokti, kodėl laikas slenka lėtai, mokslininkai apklausė šimtus įvairiausių profesijų žmonių, kurie galėjo įvardyti tokius gyvenimo epizodus, kai laikas, jų požiūriu, ėjo labai lėtai. Žmonės nurodė įvairias aplinkybes. Paaiškėjo, kad laikas slenka lėtai, kai tenka nuobodžiauti. Pavyzdžiui, kai laukiame prie gydytojo kabineto, laikas eina labai lėtai. Tą efektą paaiškina vadinamoji dėmesio teorija: kuo daugiau dėmesio skiriame laiko tėkmės stebėjimui, tuo labiau jis išsitęsia.

Laikas slenka lėtai ir skambinant telefonu, kai laukiame, kada atsilieps pašnekovas „kitame laido gale“. Tai žinant tampa aišku, kodėl dažnai vietoj įkyraus kviečiančio signalo girdime muziką. Prancūzų mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo paaiškino, kad ši muzika yra gudrus triukas, kad neprailgtų lėtai slenkantis laukimo laikas ir netrūktų skambinančiojo kantrybė. Klausantis muzikos atrodo, kad minutės slenka 32 proc. greičiau negu tada, kai klausomės tylos. Šia gudrybe naudojasi ir prekybos centrų savininkai. Ten irgi skamba muzika, kad pirkėjams neprailgtų laikas stovint prie kasų.

Mokslininkų teigimu, laiko tėkmė sulėtėja ir patiriant intensyvų skausmą arba stiprų malonumą, pavyzdžiui, orgazmą. Taip pat teigiama, kad laikas sulėtėjair tada, kai žmogus yra sukrėstas, priblokštas, jaučia baimę, pavojų, kažkokią grėsmę ar patiria smurtą. Pavyzdžiui, kariams dažnai atrodo, kad vykstant mūšiui laikas sulėtėja.

Laikas lėčiau bėga ir smarkiai susikoncentravus. Pavyzdžiui, sportininkams laikas paprastai sulėtėja, kai jie atsiduria visiško susitelkimo būsenoje. Panašiai žmogus jaučiasi ir medituodamas.

Žmogus pajunta laiką bėgant lėčiau nei įprastai ir tada, kai bando „suvirškinti“ naują informaciją, pavyzdžiui, mokydamasis naujo, daug pastangų reikalaujančio įgūdžio arba vykdamas atostogų į nepažįstamą egzotišką vietovę.

Vyrai ir moterys laiko tėkmę suvokia skirtingai

Mokslininkai nustatė, kad vyrai labiau pervertina laiką. Vyrams atrodo, kad valanda prabėga greičiau, nei iš tiesų. Mokslininkai tai sieja su skirtingais vyrų ir moterų vidiniais paros laikrodžiais ir skirtinga medžiagų apykaita. Todėl moterys turėtų nesijaudinti, jei vyras nuolat pamiršta paskambinti arba vėluoja grįžti iš susitikimo su draugais. Vyrams laikas bėga daug greičiau, todėl viską suspėti jiems kur kas sudėtingiau nei moterims.

Kodėl senatvėje laikas bėga greičiau?

Kuo esame vyresni, tuo labiau atrodo, kad laikas bėga greičiau. Daugelis brandaus amžiaus žmonių patvirtintų, kad sulaukus atitinkamo amžiaus, vieniems tai trisdešimt, kitiems – gal penkiasdešimt, laikas pradeda labai sparčiai bėgti – daug greičiau nei jaunystėje. Kodėl žmonėms taip atrodo? Mokslininkų teigimu, viena priežasčių, kodėl taip kinta laiko suvokimas, yra tai, kad brandžiame amžiuje sumažėja naujų, malonių įspūdžių ir įvykių, nuotaiką keliančio adrenalino, dėl kurio į tuos pačius įvykius vyresniame amžiuje reaguojama ne taip emocingai. Žmogus gyvena tarsi nusistovėjusiame vandenyje, jo dienos vienodos. Dėl visų šių priežasčių ir tuščiai leidžiamo laiko žmogui susidaro įspūdis, kad jo gyvenimas, palyginti su jaunyste, slysta slysta pro pirštus.

Vertinant laiką įtakos turi ir su amžiumi silpnėjanti atmintis. Vyresnio amžiaus žmogaus atmintyje išlieka mažiau įvykių: jis daugiau prisimena vaikystės ir jaunystės nuotykius, tačiau mažiau to, kas įvyko pastaraisiais metais. Jei žmogus negali prisiminti kažkurio gyvenimo meto įvykių, jam atrodo, kad jų ir nebuvo. O nepatiriant nieko naujo, ilgainiui nėra ką prisiminti ir gyvenimas tarsi sutrumpėja.

Gudrybės, padedančios sustabdyti laiką

Klysta tie, kurie mano, kad žmogus negali būti savo laiko valdovu. Žinant kai kurias gudrybes laiko tėkmės pojūčiu galima manipuliuoti. Jeigu sąmonė mus apgauna, kad laikas teka greičiau, vadinasi yra būdų, kaip smegenis priversti manyti, jog laikas teka lėčiau. Kaip kadaise yra pasakęs Lucijus Anėjus Seneka Jaunesnysis: „Gyvenimas ilgas, jei moki juo naudotis.“

Neleiskite laiko tuščiai ir venkite rutinos. Per greitai lekiantį laiką galite pristabdyti laužydami rutiną, nuolatos patirdami naujų, malonių dalykų. Jei leidžiame dienas vis taip pat, vienodai, mūsų atmintyje išlieka mažai prisiminimų, o mūsų smegenys, suskaičiavusios įvykius, nusprendžia, kad praėjo nedaug laiko. Juk akivaizdu, kad daug ryškiau prisiminsite, kaip šokote su parašiutu, nei kaip sėdėjote ant fotelio prie televizoriaus. Šie prisiminimai mintimis privers dažniau sugrįžti į tas malonias akimirkas ir stabtelėti ties jomis ilgėliau, be to, susidarys, įspūdis, kad gyvenimas buvo gražus ir ilgas.

Keliaukite. Laiko padaugėja, kai atsiveriame naujiems potyriams. Savaitė išvykus į kitą šalį ar net į kitą miestą atrodo daug ilgesnė už namie praleistą savaitę.

Atostogaukite toje pačioje aplinkoje ne ilgiau 6-8 dienas. Tuomet dėl gausybės įspūdžių atmintyje įsirašys ilga laiko atkarpa. Jeigu atostogausite mėnesį, susigyvensite su ta vieta ir laikas sutrumpės.

Mokykitės naujų dalykų. Vietoj to, kad kiekvieną savaitgalį sėdėtumėte ir žiūrėtumėte televizorių ar trintumėtės iš kampo į kampą užpildykite laisvą laiką nauja patirtimi. Nuobodžiaujant laikas sulėtėja, tačiau tik tą akimirką, o iš tolimesnės perspektyvos, jo tarsi nelieka. Gyvenimą prailgina nauja patirtis.

Skirkite laiko tik sau. Nors vieną dieną per mėnesį leiskite laiką taip, kaip norite tik jūs. Sugrįžkite į prisiminimus, išgyvenkite dar kartą tai, kas buvo malonu ir gera, apgalvokite savo nueitą kelią, įvardykite gyvenimo tikslus, susidėliokite planus. Tą dieną jums niekas neturėtų trukdyti, pasislėpkite vienumoje ir apmąstymuose. Svarbiausia, kad suvoktumėte, dėl ko gyvenate ir kur veda tolesnis jūsų gyvenimo kelias. Tam puikiai tinka meditacija.

Būkite aktyvūs.  Ypač brandžiame amžiuje neužsisklęskite, susitikite su seniai matytais draugais, bendramoksliais, atraskite naujų hobių.

Gyvenkite sąmoningai. Svarbu pajusti, kad gyvenate čia ir dabar. Praeitis nesugrįš, o ateities dar nėra. Mėgaukitės kiekviena dabarties akimirka, vertinkite tai, kas vyksta ir ką turite dabar, kas jus supa aplinkui. Gyvenime daug ką galima susigrąžinti, bet ne laiką.