Kalcis – ne tik statybinė medžiaga kaulams ir dantims

Per visą gyvenimą suvalgome turbūt ne vieną „plytą“ kalcio, kuris, kaip daugelis žinome, yra svarbi statybinė medžiaga kaulams ir dantims. Tačiau kalcis yra nepakeičiamas ir daugelyje kitų organizmo funkcijų, apie kurias žinome mažiau. Dėl kai kurių negalavimų, kad ir dažno kraujavimo iš nosies, atsiradusio išsiblaškymo ir dirglumo, gali būti kaltas būtent šio mineralo trūkumas.

Iš visų mineralų kalcio žmogaus organizme yra daugiausia. Jis sudaro apie 2 proc. viso kūno svorio. 99 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, jis būtinas palaikyti sveikai kaulų ir dantų struktūrai, o vienas procentas ištirpsta kraujyje ir dalyvauja įvairiuose biocheminiuose organizmo procesuose. Didžiausia kaulų masė ir tankis sukaupiami vaikystėje ir jaunystėje, pikas maždaug pasiekiamas apie 30-tus metus. Todėl siekiant išsaugoti reikiamą kaulų masę ir visavertę jų struktūrą, nuo pat mažumės reikėtų rūpintis, kad organizmui netrūktų kalcio.

Kokias funkcijas organizme padeda atlikti kalcis?

Stokojant kalcio nekrešėtų kraujas, nervų sistema neperduotų informacijos, raumenys negalėtų susitraukinėti, neveiktų tinkamai skrandžio peristaltika. Kalcis padeda reguliuoti virškinimo fermentų veiklą, gerina miego kokybę. „Tai vienas svarbiausių mikroelementų, kuris reikalingas mūsų organizmui. Šis mineralas kartu su magniu, fosforu, vitaminais C ir D dalyvauja daugelyje organizmo junginių ir funkcijų – ir nervų sistemoje, ir kaulų struktūroje, ir širdies veikloje, ir rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavime. Sutrikus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, ima kauptis skysčiai ir toksinai, sutrinka visa medžiagų apykaita. Kalcis yra svarbus ir krešumo sistemai. Jo trūkstant kraujas blogiau kreša, todėl operacijų metu, traukiant dantį ar atliekant kokią kitokią intervenciją, gali būti sudėtinga sustabdyti kraujavimą. Su kalcio trūkumu gali būti susiję ir gausios bei skausmingos mėnesinės“, – pasakoja „Antėja“ laboratorijos gydytoja Dangira Babenskienė.

Kas nutinka trūkstant kalcio?

Gydytojos teigimu, kalcio trūkumas pasireiškia retai, nebent žmogus serga kažkokia liga arba jam trūksta kažkurių kitų elementų ir todėl organizmas nepasisavina kalcio. Kai trūksta kalcio, iš nosies be aiškios priežasties gali bėgti kraujas, žmogus tampa nervingas, išsiblaškęs, dirglus, greitai pavargsta. Kalcis dalyvauja ir širdies sistemos darbe, trūkstant kalcio gali pasireikšti aritmija. Dėl kalcio stokos sutrinka ir medžiagų apykaita, todėl gali pradėti slinkti plaukai, jie praranda blizgesį, jų galiukai ima šakotis, žmogus ima sparčiai žilti, taip pat pradeda lūžinėti nagai, jie tampa ploni, lėtai auga.

Žmogų, kuriam trūksta kalcio, kamuoja raumenų mėšlungis, tirpsta galūnės, suprastėja apetitas. Stokojant kalcio greičiau genda dantys. Kalcis ypač reikalingas vaikams. Kai jo trūksta, stipriai sulėtėja vaikų augimas. Jeigu organizmas jo stygių jaučia ilgesnį laiką, kaulai ir kremzlės tampa trapūs, susidėvi, o sąnariai praranda lankstumą.

Gali pradėti varginti nugaros ir kojų raumenų mėšlungis, galūnių tirpimas, kaulų ir juosmens skausmai, formuotis stuburo išlinkimas. Kalcio trūkumas gali tapti ir mažakraujystės, alergijos, herpeso bei dažnų peršalimų priežastimi. Kai kurie vyresni žmonės dėl kalcio stokos suserga osteoporoze. Trūkstant su maistu gaunamo kalcio, organizmas ima jį „skolintis“ iš kaulų. Todėl kaulai tampa trapūs ir mažiau atsparūs lūžiams. „Su amžiumi kalcio pasisavinimas blogėja. Tokia fiziologija. Vyresniame amžiuje kalcio pasisavinama net 60 proc. mažiau nei jaunystėje. Kalcio poreikis padidėja ir tam tikrais gyvenimo periodais. Pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu, nes tuomet daug kalcio pasisavina vaisius“, – teigia gydytoja.

Kalcis ypač svarbus moterims, vartojančioms kontraceptikus, nes vartojant juos ilgą laiką padidėja kaulų retėjimo rizika. Geriamus kontraceptikus vartojančioms moterims per parą reikėtų gauti ne mažiau nei 1000 mg kalcio, kad ateityje išvengtų osteoporozės.

Perdozuoti kalcio – beveik neįmanoma. Yra nustatyta, kad saugu yra suvartoti net iki 2500 mg gryno kalcio per dieną.„Per didelis kalcio kiekis retai nustatomas, nes šis mineralas lėtai pasisavinamas ir lėtai pasišalina iš organizmo, ne taip kaip, pavyzdžiui, kalis. Kalciu greitai galime papildyti organizmą, bet su prakaitu ar gausiai šlapinantis, jis greitai ir pasišalina“, – tikina medikė. Vis dėlto, išskirtiniais atvejais kalcio perteklius gali turėti įtakos akmenų susidarymui, dėl to gali sutrikti inkstų funkcijos. Vaikams per didelis kalcio kiekis pavojingas, nes gali pradėti kaulėti kremzlės, o tai, pasak gydytojos, jau rimta patologija, trukdanti vaiko augimui.

Kalcis – riebalų degintojas

Esant kalcio trūkumui, antsvorio kartais nepavyksta atsikratyti net laikantis dietos. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė yra atkreipusi dėmesį, kad didesnis kalcio vartojimas daro įtaką mažesniam riebalų kaupimui organizme bei pagreitina medžiagų apykaitą, todėl kalorijos yra sudeginamos greičiau. Atlikti tyrimai, anot mitybos specialistės, parodė, kad riebalai yra sudeginami greičiau, jeigu didesnis kalcio kiekis yra riebalų ląstelėse. Kitaip tariant, žmonės, kurie vartoja daugiau kalcio turinčio maisto, sveria mažiau, o tie, kurie vartoja mažiau kalcio turinčio maisto, yra apkūnesni. „Tiesiogiai riebalų kalcis nedegina, bet kadangi dalyvauja medžiagų apykaitos ir rūgščių bei šarmų pusiausvyros reguliavime, dėl jo stokos gali sutrikti tam tikros funkcijos ir riebalai gali pradėti kauptis organizme. Kalcis dalyvaudamas metabolizmo procese, padeda skaidyti ir riebalus“, – pritaria mitybos specialistei „Antėja“ laboratorijos gydytoja Dangira Babenskienė.

Kalcio draugystė su kitais vitaminais ir mineralais

Kalcio pasisavinimui ir balanso išlaikymui svarbūs kai kurie vitaminai ir mineralai. „Iš maisto organizmas pasisavina 20 – 30 proc. kalcio. Todėl net ir valgant daug pieno produktų, nereiškia, kad mes pasisaviname visą juose esantį kalcį. Kalcio pasisavinimui būtini kiti mikroelementai ir vitaminai – magnis, fosforas, D vitaminas. Jie visi kartu dalyvauja tam tikrose funkcijose. Jeigu kažkurio mineralo ar vitamino trūksta, kalcio pasisavinimas mažėja“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Kaulų stiprinime, medikės teigimu, daugiau dalyvauja kalcis su vitaminu D 3, o kalcis junginiuose su magniu yra aktyvesnis neurologinės sistemos funkcijose, nervinių skaidulų veikloje. „Pavyzdžiui, kai ima traukti kojų raumenų mėšlungis ar kamuoja kitokie traukuliai, žmonės mano, kad trūksta vien tik magnio, bet iš tikrųjų tokie sutrikimai atsiranda ir trūkstant kalcio. Nežinodami, ar netrūksta šio mineralo, galime tą magnį vartoti ir jis nepadės. Todėl darant tyrimus, reikia išsitirti visą puokštę mineralų ir vitaminų – kalcį, fosforą, magnį ir vitaminą D, kad galėtume įvertinti tiek kalcio, tiek magnio, tiek fosforo, tiek vitamino D apykaitą“, – pataria Dangira Babenskienė.

Kas trukdo pasisavinti kalcį?

Kalcio pasisavinimą, gydytojos teigimu, mažina alkoholis, kava, žalia arbata. „Šie produktai skatina skysčių pasišalinimą. Jeigu yra kasos sutrikimai, taip pat iškyla grėsmė kalcio sumažėjimui. Kalcio pasisavinimą gali sutrikdyti įvairios operacijos, kai kurios ligos. „Pavyzdžiui, ūmaus pankreatito, t. y. kasos uždegimo, atveju gali būti pastebimas kalcio sumažėjimas. Bet tokie ligoniai jau gydomi ligoninėse ir gydytojai atidžiai stebi šį parametrą. Na ir, žinoma, kalcį pasisavinti trukdo vitaminų ir mineralų, su kuriais, kalcis sudaro būtinus junginius tam tikroms funkcijoms atlikti, trūkumas“, – sako gydytoja.

Teigiama, kad žemės ūkio produktuose esančios tam tikros cheminės medžiagos irgi gali sumažinti kalcio pasisavinimą. Šis procesas apsunkinamas ir vartojant pasterizuotą, homogenizuotą, sintetiniais vitaminais papildytą pieną. Kai kurie medikai tvirtina, kad kalcį pasisavinti trukdo ir mažas skrandžio rūgštingumas bei stresas.

Iš kur gauti kalcio?

Kalcį gauname iš maisto produktų, organizme jis nesigamina. Sveikam žmogui kalcio reikia apie 800 – 1000 mg per parą. „Jeigu yra rizika, kad jis nepilnai pasisavinamas arba stebima norma arti žemiausios ribos, rekomenduojama kalcio paros norma turėtų būti ne mažesnė nei 1200 mg. Kalcio poreikis padidėja lytinio brendimo, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, moterims menopauzės metu“, – teigia gydytoja.

Pagrindinis kalcio šaltinis – pieno produktai – kietieji ir lydyti sūriai, varškė, pienas, kalcio taip pat turi lapiniai ir pekino kopūstai, brokoliai, migdolai, figos, sardinės, lašiša, sojos pupelės. „Organinio kalcio daugiausia yra gyvulinės kilmės, neperdirbtuose produktuose, o neorganinio galima rasti rafinuotuose, perdirbtuose produktuose. Todėl, jeigu šeimoje yra polinkis kauptis akmenims organizme, reikėtų stengtis vartoti natūralius, neperdirbtus produktus, kad gauti gerojo organinio kalcio. Tačiau iš augalinės kilmės produktų tokius mikroelementus kaip geležį ir kalcį mes pasisaviname prasčiau. Geriau šios medžiagos pasisavinamos iš gyvulinių produktų. Tie žmonės, kurie atsisako ne tik mėsos, bet ir pieno produktų, netenka daug organizmui reikalingų medžiagų. Vien iš kruopų neįmanoma gauti reikiamo jų kiekio“, – tikina medikė.

Kalcio šaltiniu gali būti ir paprasčiausi kiaušinių lukštai, nes 90 proc. jų sudėties sudaro organizmo lengvai įsisavinamas kalcio karbonatas. Nuplautus lukštus išdžiovinkite, tada smulkiai sugrūskite porcelianiniame indelyje. Prieš vartojant miltelius, į juos reikia įspausti kelis lašus citrinos sulčių. Tai akimirksniu sukelia cheminę reakciją, milteliai ima šnypšti, o kalcio karbonatas virsta gerai organizmo įsisavinama forma.